ES DI taisyklės 2026 m.: ką keičia Lietuvoje

Technologijų redakcija 2026-09-15 14:20 2 min. skaitymo

Futuristinis dirbtinio intelekto lustas su violetiniu apšvietimu, reprezentuojantis skaitmenines technologijas ateityje.

Nuo 2026 metų Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas Lietuvos įmonėms, įstaigoms ir darbuotojams reiškia daugiau pareigų vertinti dirbtinio intelekto sistemų riziką, užtikrinti žmogaus priežiūrą ir aiškiau dokumentuoti jų naudojimą. Kasdieniam žmogui svarbiausia žinoti, kada DI sprendimas gali paveikti jo darbą, mokslą, paslaugas ar galimybę gauti informaciją.

Rizika nulems, kokios taisyklės taikomos

ES sistema DI sprendimus skirsto pagal galimą riziką. Kuo didesnė grėsmė žmogaus saugumui, teisėms ar galimybėms, tuo griežtesni reikalavimai taikomi tiekėjams ir naudotojams.

Praktikoje tai reiškia, kad paprastas teksto rengimo įrankis ir sistema, padedanti atrinkti kandidatus į darbą ar vertinti galimybę gauti viešąją paslaugą, nėra vertinami vienodai. Aukštesnės rizikos sistemoms reikės rizikos valdymo, techninės dokumentacijos, duomenų kokybės kontrolės ir žmogaus priežiūros.

Kur Lietuvos gyventojai gali pajusti pokyčius

Darbo vietoje darbdaviai turės aiškiau žinoti, kokiems tikslams naudojamas DI ir kas atsako už jo priimamus ar pasiūlytus sprendimus. Darbuotojams tai gali reikšti daugiau informacijos apie automatizuotą kandidatų atranką, veiklos vertinimą ar klientų aptarnavimo sistemas.

Mokyklose ir universitetuose generatyvinio DI naudojimas gali būti reglamentuojamas vidaus taisyklėmis. Svarbu atskirti mokymosi pagalbą nuo darbo pateikimo kaip savarankiškai atlikto. Viešosios įstaigos, naudodamos DI, turės atsižvelgti į sprendimų paaiškinamumą, žmogaus įsikišimo galimybę ir asmens duomenų apsaugą.

ES DI taisyklės 2026 m.: ką keičia Lietuvoje

Klientų aptarnavimo srityje gyventojas gali susidurti su pokalbių robotu ar automatiniu turinio vertinimu. Kai kurioms sistemoms bus svarbu aiškiai nurodyti, kad žmogus bendrauja ne su kitu žmogumi, o su DI.

Kaip atpažinti DI sukurtą turinį

Generatyvinio DI sukurti tekstai, vaizdai ar garsas gali būti naudojami teisėtai, tačiau jų kilmė ne visada akivaizdi. Vertinant informaciją verta tikrinti autorių, datą, pirminį šaltinį ir tai, ar skirtingi patikimi šaltiniai pateikia tą pačią informaciją. Vien stilius ar nenatūralios klaidos nėra patikimas įrodymas.

Įmonės ir įstaigos taip pat turės rūpintis, kad naudotojai suprastų DI veikimą, žinotų jo ribas ir neperduotų jam nereikalingų konfidencialių duomenų.

Ką verta pasitikrinti 2026 metais

Ar darbdavys arba paslaugos teikėjas informuoja apie DI naudojimą.
Kas priima galutinį sprendimą ir ar galima kreiptis į žmogų.
Kokie duomenys perduodami DI sistemai.
Ar pateiktą DI atsakymą galima patikrinti pagal patikimą šaltinį.

Konkrečios pareigos priklausys nuo sistemos paskirties, rizikos kategorijos ir organizacijos vaidmens – tiekėjo, naudotojo ar diegėjo. Naujausią taikymo etapų informaciją Lietuvos organizacijos turėtų tikrinti Europos Komisijos ir oficialaus ES reglamento puslapiuose.

Šaltinis: Europos Sąjungos teisės aktų leidinys

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltiniai

Informacija parengta pagal oficialų Europos Sąjungos reglamentą ir Europos Komisijos paaiškinimus apie DI reguliavimą.

Patikros