Jano Bułhako Vilnius: architektūra ir karo palikti griuvėsiai

Kultūros redakcija 2026-10-06 07:44 3 min. skaitymo

Istorinė Vilniaus universiteto architektūra su senamiesčio pastatais ir bažnyčių bokštais šviesioje dienos šviesoje.

Rytoj, spalio 7 d. 17.30 val., Signatarų namų Galerijoje atidaroma nemokama Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Fotografo 150-osioms gimimo metinėms skirta ekspozicija kviečia pažvelgti į du XX a. pirmosios pusės miesto vaizdus: architektūrinį Vilnių ir karo nuniokotą sostinę. Lankytojui tai proga pamatyti, kaip fotografija išsaugo miesto pavidalą, bet kartu parodo jo kaitą.

Parodos pavadinime sugretinti šviesa ir griuvėsiai nusako du skirtingus žiūrėjimo į miestą būdus. Viename kadre pastatas gali būti fotografavimo objektas, kitame jo būklė jau liudija istorinį lūžį. Tokius vaizdus verta skaityti drauge: jie padeda suprasti, kodėl tas pats miestas fotografijose atrodo nevienodai.

Ką apie Vilnių gali papasakoti Bułhako fotografijos

Janas Bułhakas fotografavo Vilnių XX a. pirmojoje pusėje. Parodos ašis – architektūrinio miesto ir karo nuniokotos sostinės vaizdai. Šis sugretinimas leidžia žiūrėti į nuotraukas kaip į miesto atminties šaltinį: jose išlieka pastatų formos ir erdvės, tačiau matomi ir istorinių įvykių padariniai.

Architektūros fotografija suteikia galimybę įsižiūrėti į vietą konkrečiu metu. Joje galima pastebėti pastato kontūrą, gatvės perspektyvą ar aplinkos santykį su fotografuojamu objektu. Vėlesnis karo paliestos erdvės vaizdas kelia kitus klausimus: kas išliko, kas pasikeitė ir kaip pasikeitimas veikia mūsų supratimą apie miestą?

Vis dėlto fotografija nėra visas Vilniaus istorijos pasakojimas. Kadras turi ribas, o fotografas pasirenka, iš kur ir ką rodyti. Todėl vaizdas gali tiksliai užfiksuoti matomą vietą, bet vienas pats nepaaiškina visų jos pokyčių priežasčių. Būtent šis skirtumas daro parodą įdomią: nuotraukos leidžia pradėti tyrinėti miestą, o ne užbaigia pokalbį apie jo praeitį.

Kodėl architektūros ir griuvėsių vaizdus verta matyti kartu

Žiūrint vien į architektūrinius kadrus, lengva sutelkti dėmesį į formas, šviesą ir miesto erdvių sandarą. Karo nuniokoto Vilniaus vaizdai primena, kad pastatų istorija turi ir nutrūkimo momentų. Parodos pasirinkta priešprieša padeda pastebėti, kaip materialus miestas tampa istorijos liudininku.

Tai nereiškia, kad kiekviena nuotrauka turi tiesioginį atitikmenį kitoje parodos dalyje. Lietuvos nacionalinio muziejaus paskelbta informacija nusako bendrą ekspozicijos kryptį, tačiau konkrečių kadrų porų ar jų vaizdavimo vietų iš anksto nenurodo. Lankantis verta atkreipti dėmesį į prie fotografijų pateikiamas datas ir vietų aprašus: jie padės atskirti tai, ką rodo pats vaizdas, nuo to, ką apie jį žinome iš konteksto.

Jano Bułhako Vilnius: architektūra ir karo palikti griuvėsiai

Nuotraukose užfiksuoti griuvėsiai taip pat nėra vien vaizdinga detalė. Jie rodo fizinį miesto pokytį, kurį vėlesniais metais galėjo pakeisti atstatymas ar naujas užstatymas. Todėl seną fotografiją lyginant su šiandien pažįstama vieta svarbu prisiminti, kad tarp dviejų vaizdų yra laikas ir daugybė žmonių sprendimų.

Fotografija kaip miesto atminties šaltinis

Istorinis miesto vaizdas dažnai atrodo savaime suprantamas: štai pastatas, štai gatvė, štai aikštė. Tačiau net atpažįstamoje vietoje fotografija gali parodyti tai, kas kasdienybėje lengvai praslysta pro akis – ankstesnį erdvės mastelį, kitokį pastatų santykį ar išnykusį vaizdo fragmentą. Tokios detalės padeda kelti tikslesnius klausimus apie Vilniaus kaitą.

Svarbus ir fotografavimo laikas. Nuotrauka liudija akimirką, o miestas keičiasi ilgai. Dėl to istorinį kadrą naudinga laikyti vienu įrodymu greta kitų: pastatų istorijos, planų, rašytinių liudijimų ir vėlesnių vaizdų. Parodoje šį principą galima taikyti paprastai – pirmiausia apžiūrėti fotografiją, tada perskaityti jos aprašą ir tik tuomet daryti išvadą, ką ji leidžia pasakyti apie vietą.

Bułhako fotografijų vertė lankytojui nėra vien galimybė pamatyti seną Vilnių. Gretinant skirtingus miesto vaizdus atsiranda proga apmąstyti, ką laikome išlikusiu paveldu, o ką žinome tik iš vaizdų. Šis klausimas aktualus ir tiems, kurie miesto istoriją pažįsta gerai, ir tiems, kurie tik pradeda ja domėtis.

Kada ir kur atidaroma paroda

Paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“ atidaroma 2026 m. spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje. Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia, kad lankymas nemokamas. Ekspozicija skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms.

Šiandien, spalio 6 d., paroda dar neatidaryta. Jei planuojate apsilankyti vėliau nei atidarymo dieną, prieš vykdami pasitikrinkite Lietuvos nacionalinio muziejaus skelbimą dėl lankymo informacijos.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Parodos informacija

Atidarymo laiką, vietą, nemokamą lankymą ir parodos temą skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus.

Patikros