Kaunas kuria lengvesnę energiją mažiesiems palydovams

Jaunas vyras trumpais tamsiais plaukais, vilkintis šviesiai mėlynus marškinius, žvelgia tiesiai į fotoobjektyvą.

Mažieji palydovai talpina vis galingesnius jutiklius ir ryšio sistemas, tačiau jų masė ir tūris lieka riboti. Kauno technologijos universiteto mokslininkų įkurtas startuolis „SantakaPV“ kuria itin plonus ir lengvus perovskitinius saulės elementus, kurie galėtų padėti palydovams gauti daugiau energijos nepridedant sunkios generavimo sistemos.

Technologija dar ruošiama bandymams: prieš naudojimą kosmose reikės įvertinti jos atsparumą radiacijai, kitoms kosmoso sąlygoms ir ilgalaikį stabilumą. Komanda taip pat mato galimą pritaikymą mažos galios elektronikoje, kur dalį energijos galėtų suteikti patalpų šviesa.

Lengvumas palydovui svarbus tiek pat, kiek galia

„SantakaPV“ finansų vadovė dr. Deimantė Krisiūnė sako, kad technologija orientuojama į mažųjų palydovų poreikius. Jų energijos sistemos turi būti efektyvios, kompaktiškos ir patikimos, o kiekvienas papildomas masės kilogramas riboja, ką palydovas gali gabenti į orbitą.

Kaunas kuria lengvesnę energiją mažiesiems palydovams

Vertinant saulės elementus svarbus ne vien jų efektyvumas, bet ir specifinė galia – kiek galios sistema sukuria vienam masės kilogramui. „SantakaPV“ kuriami elementai yra ploni, lengvi ir lankstūs. Lankstumas galėtų leisti sukurti saulės masyvus, kurie paleidimo metu būtų suskleisti, o orbitoje išskleisti; tai yra komandos numatoma pritaikymo galimybė, kurią dar reikės patikrinti.

Mažųjų palydovų funkcijų daugėja dėl miniatiūrizacijos, standartizuotų platformų ir serijinės gamybos. Jie naudojami telekomunikacijoms, Žemės stebėjimui ir kitoms misijoms, o galingesni jutikliai bei duomenų apdorojimo sistemos didina energijos poreikį.

Kaunas kuria lengvesnę energiją mažiesiems palydovams

Perovskitai leidžia keisti elementų sandarą

„SantakaPV“ vadovas, KTU mokslininkas dr. Artiom Magomedov, pabrėžia, kad silicis išlieka plačiai išplėtota saulės elementų technologija. Perovskitai joje matomi kaip papildoma galimybė ten, kur svarbus mažas svoris, lankstumas ar veikimas esant silpnesnei šviesai, o ne kaip visur silicį pakeisiantis sprendimas.

Perovskitinius elementus galima gaminti ant standžių arba lanksčių pagrindų. Keičiant sluoksnių medžiagas ir įrenginio sandarą, jų savybes galima derinti prie skirtingų veikimo sąlygų. „SantakaPV“ komanda dalį funkcinių medžiagų kuria ir sintetina pati, siekdama valdyti sluoksnių sąveiką, gerinti krūvininkų pernašą ir mažinti nuostolius.

Kaunas kuria lengvesnę energiją mažiesiems palydovams

ESA projektas padės spręsti technologinį iššūkį

Šiuo metu „SantakaPV“ technologiją vysto ir validuoja laboratorijoje. Kitas etapas – patikimumo bandymai, įskaitant atsparumo radiacijai ir kitoms kosmoso sąlygoms vertinimą. Nuo spalio komanda, KTU vardu, vykdo Europos kosmoso agentūros projektą, skirtą vienam technologiniam iššūkiui spręsti.

Komanda taip pat dalyvauja Inovacijų agentūros preakceleravimo programoje „Kickstart Lab“, kuri padeda tikslinti verslo modelį ir suprasti potencialių klientų poreikius. Pasak Krisiūnės, pirmiesiems technologijos vystymo etapams finansavimas jau užtikrintas, o artimiausias tikslas – pereiti prie intensyvių patikimumo ir atsparumo bandymų.

Patalpų šviesa galėtų maitinti mažos galios įrenginius

Kosmosas nėra vienintelė numatoma pritaikymo sritis. Magomedovo teigimu, perovskitinių elementų savybes galima derinti taip, kad jie veiktų ir esant patalpų apšvietimui. Tuomet nedideli jutikliai, daiktų interneto įrenginiai ar kita mažos galios elektronika ateityje galėtų pasigaminti dalį jiems reikalingos energijos ir rečiau priklausyti nuo baterijų keitimo ar įkrovimo.

Šios paskirtys kol kas yra technologijos potencialas, o ne jau veikiantis produktas. „SantakaPV“ pirmiausia turi patvirtinti, kad elementai atlaiko numatytas sąlygas ir išlieka stabilūs ilgą laiką.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Technologijų redakcija

Technologijų redakcija

Technologijų redakcija rengia naujienas ir analizes apie skaitmenines inovacijas, dirbtinį intelektą, mokslinius tyrimus, kosmosą, kibernetinį saugumą ir vartotojų elektroniką. Prieš publikavimą komanda tikrina faktus, lygina pirminius šaltinius ir vertina ekspertų teiginius. Redakcija atsako už aiškų, tikslų ir kontekstualų technologijų bei mokslo temų pateikimą skaitytojams

Daugiau istorijų