Kauno studentė tiria paslėptą mikroplastiko vaidmenį

Moksliniai stikliniai buteliukai su užrašais atliekant mikroplastiko tyrimus šiuolaikinėje laboratorijoje.

Parengė „Media Studio“ redakcija pagal BNS pateiktą medžiagą.

Smulki plastiko dalelė aplinkoje gali tapti paviršiumi, prie kurio prisijungia kiti teršalai. Kauno technologijos universiteto studentė Rimantė Nokšaitė laboratorijoje aiškinosi, ar mikroplastikas gali paveikti vario, cinko ir kadmio judėjimą vandenyje bei dirvožemyje.

Šią vasarą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre atliktas tyrimas sutelktas į sunkiai plika akimi pastebimą sąveiką. Ji gali padėti suprasti, kodėl vertinant plastiko taršą neužtenka suskaičiuoti vien daleles ar išmatuoti jų masę.

Vasaros praktika prasidėjo nuo trijų metalų

Lietuvos mokslo tarybos finansuotos studentų vasaros mokslinės praktikos metu R. Nokšaitė tyrė mažo ir didelio tankio polietileno daleles. Jos buvo veikiamos tirpalais, kuriuose buvo vario, cinko arba kadmio.

Studentė lygino įprastą ir dirbtinai pasendintą mikroplastiką. Eksperimentuose taip pat buvo keičiama sąveikos trukmė, dalelių kiekis ir metalų koncentracija, nes teršalo prisijungimą prie plastiko paviršiaus gali lemti keli vienu metu veikiantys veiksniai.

Pasak tyrėjos, esminis klausimas buvo ne vien tai, ar metalas prisijungia prie dalelės. Mikroplastikui pakeitus teršalo elgseną, gali pasikeisti ir jo sklaidos kelias aplinkoje.

Du metodai parodė skirtingą eksperimento vaizdą

Metalų koncentracija tirpale buvo matuojama ICP-OES metodu, o plastiko paviršiaus savybės vertintos ATR-FTIR analize. Pirmasis matavimas turėjo parodyti, ar tirpale sumažėjo metalo, antrasis leido stebėti pokyčius pačiose mikroplastiko dalelėse.

Vienoje tyrimo dalyje ICP-OES neužfiksavo metalų koncentracijos sumažėjimo, todėl apskaičiuota adsorbcijos geba atrodė lygi nuliui. Tačiau ATR-FTIR spektrai jau rodė aiškius kelių dalelių paviršiaus pokyčius.

Šis neatitikimas pakeitė studentės požiūrį į tyrimo objektą. Jos teigimu, mikroplastiko taršos negalima vertinti tik pagal masės pokytį — paviršiuje vykstantys procesai gali būti aptinkami kitu būdu.

Metalų kelias priklauso ir nuo jų savybių

Eksperimentas parodė, kad sąveikos negalima paaiškinti vien plastiko rūšimi ar jo pasendinimu. Rezultatams gali turėti įtakos konkretaus metalo hidratuoto jono spindulys, elektroneigiamumas ir koncentracija aplinkoje.

Praktikos vadovė dr. Karolina Barčauskaitė mikroplastiką apibūdina kaip aktyvų paviršių, galintį paveikti kitų teršalų pernašą, prieinamumą ir elgseną. Kadangi šių dalelių aptinkama ore, vandenyje ir dirvožemyje, jų sąveika su metalais aktuali vertinant teršalų migraciją ir galimą poveikį ekosistemoms.

Laboratorijos signalai dar nėra lauko prognozė

Pateiktoje tyrimo medžiagoje nenurodomi galutiniai kiekybiniai vario, cinko ar kadmio adsorbcijos rezultatai. Darbas atliktas kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis, todėl iš jo negalima nustatyti, kokiu mastu metalų kelias pasikeistų konkrečiame vandens telkinyje ar dirvožemyje.

Skirtingų metodų parodytas vaizdas leidžia formuluoti tikslesnius klausimus tolesniems tyrimams, tačiau pats paviršiaus spektro pokytis dar neatskleidžia, kiek metalo bus pernešta ir ar jis taps lengviau prieinamas gyviems organizmams.

Tyrimo rezultatai bus pristatyti Vilniuje

R. Nokšaitės darbas yra viena iš 2026 metų LMT studentų vasaros mokslinės praktikos temų. Programoje dalyvavo 236 studentai, liepą ir rugpjūtį dirbę Lietuvos universitetuose bei mokslo institutuose.

Pasiektus rezultatus studentai rugpjūčio 26 dieną pristatys Lietuvos mokslo tarybos baigiamojoje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“, vyksiančioje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Media Studio redakcija

Media Studio redakcija

Media Studio redakcija atsako už Media Studio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų