Lietuvoje 6 iš 10 vadovų nežino, ar komanda neuroskirtinga
59,1 proc. apklaustų Lietuvos vadovų nežino, ar jų komandose dirba neuroskirtingų žmonių. Beveik 60 proc. yra girdėję terminą „neuroįvairovė“, tačiau tyrimo rezultatai rodo ryškų atotrūkį tarp sąvokos atpažinimo ir kasdienės vadybos praktikos.
Duomenys surinkti įgyvendinant tarptautinį projektą „Neuroskirtingų darbuotojų įtraukimas į technologijų sektorių“. Lietuvos, Latvijos ir Danijos partneriai iš viso apklausė 64 technologijų sektoriaus organizacijas.
Parengė „Media Studio“ redakcija pagal BNS paskelbtą projekto informaciją.
Atvirumą deklaruoja 81,8 proc., bet stigmos baimė išlieka
Lietuvos respondentų atsakymai atskleidžia ne vieną priešpriešą. Nors dauguma organizacijų savo kultūrą laiko atvira, daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad darbuotojai gali slėpti neuroskirtingumą bijodami stigmos.
| Apklausos rodiklis | Lietuvos respondentų dalis |
|---|---|
| Girdėjo terminą „neuroįvairovė“ | Beveik 60 proc. |
| Nežino, ar komandoje dirba neuroskirtingų žmonių | 59,1 proc. |
| Teigia, kad organizacijos kultūra skatina atvirumą | 81,8 proc. |
| Mano, kad darbuotojai bijo atsiskleisti dėl stigmos | 54,5 proc. |
| Kaip kliūtį nurodo laiko stoką | 59,1 proc. |
| Kaip kliūtį nurodo finansų stoką | 54,5 proc. |
| Pageidauja praktinių gidų ir situacijų analizių | 63,6 proc. |
| Pageidauja specializuotų vadovų ir personalo mokymų | 63,6 proc. |
Šie skaičiai neparodo, kiek neuroskirtingų darbuotojų iš tikrųjų dirba įmonėse. Jie parodo vadovų turimą informaciją, organizacijų pasirengimą ir kliūtis, kurias įvardijo apklausos dalyviai.
Nematomi skirtumai gali likti be reikalingų pritaikymų
Neuroįvairovė apima neurologinius skirtumus, tarp jų disleksiją, ADHD ir autizmo spektro ypatumus. Jie ne visada pastebimi bendraujant, todėl darbuotojas gali negauti tinkamų darbo sąlygų, jeigu organizacijoje nėra saugaus būdo aptarti individualius poreikius.
VšĮ „Draugiški autizmui“ ir bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja Barbora Suisse pabrėžia, kad nematomas neuroskirtingumas visuomenėje dar sunkiai suprantamas. Dėl to žmogaus patiriami sunkumai gali būti nuvertinami, nors darbo aplinkos pritaikymas jam gali būti toks pat reikalingas kaip fizinę negalią turinčiam darbuotojui.
Stigmos baimė tiesiogiai veikia ir vadovų turimą informaciją. Jei darbuotojas nesijaučia saugus atskleisti savo poreikių, vadovas gali nuoširdžiai nežinoti apie neuroskirtingumą komandoje, o kliūtys atrankoje, susitikimuose ar kasdienėje komunikacijoje lieka neatpažintos.
Lietuvos įmonės dažniausiai nurodo laiko ir lėšų trūkumą
59,1 proc. Lietuvos respondentų neuroįtraukties pokyčius sieja su laiko stoka, 54,5 proc. – su finansų trūkumu. Kartu po 63,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems reikia praktinių gidų, realių situacijų analizės ir specializuotų mokymų personalo specialistams bei komandų vadovams.
Tarp trijų šalių išryškėjo ir skirtingas pasirengimas mokytis. Kai kurios Danijos įmonės jau planuoja specialius mokymus, o apklaustos Lietuvos organizacijos teigė šiuo metu jų nevykdančios ir neplanuojančios. Šis palyginimas apibūdina apklausos dalyvius, o ne visą Lietuvos ar Danijos technologijų sektorių.
Praktiniai pakeitimai apima atranką, susitikimus ir užduotis
Pagal apklausos rezultatus parengtame gide siūloma pokyčius diegti nuosekliai, pradedant nuo konkrečių darbo procesų. Jame aptariami nedidelių sąnaudų sprendimai, skirti koncentracijai gerinti, sensoriniam krūviui mažinti ir užduotims valdyti.
Darbdaviams taip pat pateikiamos įdarbinimo gairės, kasdienio vadovavimo bei grįžtamojo ryšio kontroliniai sąrašai. Atskiri žingsniai skirti personalo specialistui, į kurį kreipiasi apie savo neuroskirtingumą nusprendęs pasakyti darbuotojas.
Tech-Park Kaunas atstovė Ieva Verbeck teigia, kad realią įtrauktį lemia konkretūs organizacijų sprendimai. Rengiant leidinį prisidėjo Lietuvos įvairovės chartija, VšĮ „Draugiški autizmui“ ir psichologijos magistrė Samanta Marcinkevičienė.
64 organizacijų apklausa pateikia kryptį, o ne viso sektoriaus vaizdą
Projektas įgyvendintas pagal „Nordplus Adult“ programą. Jį koordinavo Latvijos disleksijos asociacija, o partneriais tapo Danijos švietimo įmonė „Ordblindetræning“ ir Tech-Park Kaunas.
Pateiktoje projekto informacijoje nenurodyta, kaip 64 organizacijos pasiskirstė tarp šalių, kada tiksliai vyko apklausa ir kaip buvo atrinkti respondentai. Todėl rezultatų negalima laikyti reprezentatyviu visų Lietuvos vadovų vertinimu. Viešai paskelbtas praktinis gidas leidžia organizacijoms pasitikrinti atrankos, komunikacijos ir darbo vietos procesus nelaukiant, kol darbuotojas pats turės prašyti kiekvieno pritaikymo.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Apklausos skaičiai, dalyvių apimtis ir ekspertų teiginiai sutikrinti su BNS paskelbta projekto medžiaga.
- Atskirti visų trijų šalių imties ir Lietuvos respondentų rodikliai.
- Pažymėta, kad 64 organizacijų apklausa neįrodo viso technologijų sektoriaus tendencijos.
- Nepridėta šaltinyje nenurodytų diagnozių, statistikos ar darbo aplinkos rekomendacijų.
- Nurodyti šaltinyje nepateikti metodikos duomenys, ribojantys rezultatų interpretavimą.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-31 14:46
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai