Lietuvoje algos kyla, bet darbo rinkos vidurys atsilieka

MS Media Studio redakcija 2026-08-19 08:09 4 min. skaitymo

Lietuvos vidutinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2026 metų ketvirtį augo 9,3 proc., tačiau tipinėse prekybos ir gamybos įmonėse medianos didėjo tik 4,4–5 proc. Šis skirtumas rodo, kad šalies vidurkis neatskleidžia, kiek daugiau uždirba darbo rinkos viduryje esantis žmogus.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius BNS paskelbtoje analizėje nagrinėja ne tik atlyginimų kilimą, bet ir jo finansavimo šaltinius. Įmonėms mokant daugiau, tačiau darbuotojų našumui beveik neaugant, didesnės sąnaudos gali virsti aukštesnėmis kainomis, mažesniu pelnu arba spartesne automatizacija.

BVP augimas ir beveik dešimtadaliu didesnės algos

Eurostato įverčiu, antrąjį 2026 metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3,8 proc. didesnis nei prieš metus. Tai buvo sparčiausias augimas tarp penkiolikos ES valstybių, o visos Europos Sąjungos ekonomika paaugo 1,2 proc.

Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 9,3 proc. Viešajame sektoriuje augimas siekė 11,1 proc., privačiajame – 8,5 proc.

Atlyginimų vidurkis slepia lėčiau augančią medianą

Vidutinį atlyginimą veikia ir nedidelės grupės labai didelės pajamos. Mediana parodo viduryje esančio darbuotojo atlyginimą, todėl geriau atspindi tipinę padėtį konkrečioje įmonėje ar sektoriuje.

Pagal viešais „Sodros“ duomenimis paremtą „Day Q Analytics“ analizę, 2026 metais atlyginimų medianos mažmeninėje prekyboje augo 4,4 proc., apdirbamojoje gamyboje – 4,8 proc., o didmeninėje prekyboje – 5 proc. Tai gerokai mažiau už 9,3 proc. šalies vidutinio atlyginimo augimą.

Dalyje įmonių mediana net sumažėjo. Toks pokytis nustatytas 22,3 proc. palyginamų gamybos įmonių, 24,2 proc. didmeninės ir 16,1 proc. mažmeninės prekybos bendrovių. Tai savaime neįrodo bazinių algų mažinimo: rezultatą galėjo paveikti premijos, viršvalandžiai, darbuotojų sudėties pokyčiai ar geriau apmokamų specialistų išėjimas.

Viename sektoriuje atlygis skiriasi beveik šešis kartus

Didmeninės prekybos dešimties daugiausiai mokančių įmonių medianų vidurkis siekė 7 942 Eur – 3,1 karto daugiau už viso sektoriaus medianą. Viršūnėje yra tarptautinės farmacijos, chemijos ir technologijų bendrovės, konkuruojančios dėl specialistų tarptautinėje rinkoje.

Mažmeninėje prekyboje sektoriaus mediana buvo 1 634 Eur, tačiau 37,3 proc. įmonių ji nesiekė 1 500 Eur. Daugiausiai mokančio dešimtuko medianų vidurkis sudarė 4 835 Eur, o mažiausiai mokančio – 812 Eur.

Skirtumai matyti ir tarp didžiųjų maisto prekybos tinklų: „Lidl“ mediana siekė 2 087 Eur, „Norfos mažmenos“ – 2 008 Eur, „Iki Lietuvos“ – 1 508 Eur, „Maxima LT“ – 1 487 Eur, o „Rimi Lietuvos“ – 1 414 Eur. Šie dydžiai neparodo konkretaus darbuotojo atlyginimo, pareigų ar darbo laiko.

Beveik pusė darbuotojų neperžengė 2 000 Eur bruto ribos

2026 metų gegužę „Sodros“ duomenys apėmė 1 183 360 apdraustųjų, dirbusių ne mažiau kaip 30 dienų. Iki 2 000 Eur bruto uždirbo 569 500 žmonių, arba 48,1 proc., o iki 2 500 Eur – 62,9 proc.

Duomenys neperskaičiuoti į viso darbo laiko ekvivalentą. Žemiausias pajamų grupes galėjo papildyti ne visą laiką dirbantys žmonės, ligos laikotarpiai ar kelių darboviečių poveikis. Vis dėlto pasiskirstymas paaiškina, kodėl vidutinio atlyginimo šuolis nebūtinai sutampa su daugumos darbuotojų patirtimi.

Didesnis skaičius algalapyje taip pat nėra tapatus perkamosios galios augimui. Jei darbo sąnaudų didėjimas perkeliamas į prekių ir paslaugų kainas, dalį nominalaus atlygio prieaugio sunaudoja brangesnis vartojimas.

Augančias darbo sąnaudas padengs našumas, kainos arba pelnas

Tvariausias atlyginimų šaltinis yra didesnė per darbo valandą sukuriama vertė. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos darbo našumas 2024 metais siekė 70,4 proc. ES vidurkio. Valandinis našumas tais metais augo tik 0,3 proc., o vienetinės darbo sąnaudos – 5,6 proc.

Kai našumas neauga kartu su atlyginimais, darbdavys gali kelti kainas, mažinti pelno maržą arba mažinti darbuotojų poreikį. Prekyboje tai reiškia daugiau savitarnos kasų ir automatizuotų sandėlių, gamyboje – robotizaciją, o administracinėse veiklose – pasikartojančių funkcijų perdavimą programinei įrangai.

Didžiausią spaudimą gali pajusti vidutinės kvalifikacijos privataus sektoriaus darbuotojai. Minimaliosios algos didinimas jų tiesiogiai nepaliečia, o jų kompetencijos ne visada tokios retos, kad darbdaviai būtų priversti mokėti didelę rinkos premiją.

Kitąmet ekonomika gali augti lėčiau už atlyginimus

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2027 metais šalies BVP augs 2 proc., Finansų ministerija numato 2,3 proc. augimą. Atlyginimai pagal šias prognozes turėtų didėti 6,1–6,9 proc., o minimalioji mėnesinė alga pakils nuo 1 153 iki 1 245 Eur.

Vienodas atlyginimų didinimas darbdaviams nebus vienodai lengvas. Vilniaus apskrities našumo rodiklis siekė 110 proc. ES vidurkio, Kauno – 78 proc., Klaipėdos – 73 proc., o Marijampolės, Utenos, Alytaus ir Tauragės apskrityse jis buvo apie 60 proc. arba mažesnis. Šie regioniniai dydžiai apskaičiuoti kita metodika nei nacionalinis 70,4 proc. rodiklis, todėl jų negalima tiesiogiai sutapatinti.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį Pranešti Dalintis

Šaltinis ir patikra Šaltinių pėdsakas

Straipsnis parengtas pagal BNS paskelbtą Evaldo Stankevičiaus analizę, atskiriant atlyginimų vidurkį, medianą ir prognozes.

Patikros

• Palyginti Lietuvos banko ir Finansų ministerijos darbo užmokesčio bei BVP augimo scenarija...
• Vidutinis atlyginimas aiškiai atskirtas nuo įmonių darbo užmokesčio medianos.
• Nurodyta, kad mažesnė įmonės mediana savaime neįrodo bazinių algų sumažinimo.
• Pažymėta, kad „Sodros“ pajamų grupės neperskaičiuotos į viso darbo laiko ekvivalentą.

BNS Tikrinti platesnį kontekstą

Šaltinis

BNS

Aprėptis

Lietuva

Atnaujinta

2026-08-19 08:09

Pranešti

Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos1

Evaldas Stankevičius

Dalintis: