Lietuvoje infliaciją labiausiai kelia šildymas ir degalai: ką svarbu žinoti
Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc., tačiau beveik 44 proc. šio augimo sudarė trys išlaidos: šildymui ir vėsinimui naudojama energija, benzinas bei dyzelinas. Jų bendras poveikis sudarė 2,445 procentinio punkto iš viso metinio kainų augimo.
Tai reiškia, kad vidutinį kainų pokytį namų ūkiai galėjo pajusti labai skirtingai. Daug važinėjantiems automobiliais ar būstą kuru šildantiems gyventojams išlaidų augimas galėjo būti didesnis nei rodo bendras SVKI rodiklis, o mažiau degalų ir šildymo energijos vartojantys gyventojai kainų spaudimą galėjo jausti silpniau.
Ką svarbu žinoti
- Metinė infliacija rugpjūtį Lietuvoje siekė 5,6 proc.
- Šildymo energija, benzinas ir dyzelinas sudarė 43,7 proc. bendro kainų augimo.
- Maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc.
- Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos pakilo 14,9 proc., transporto – 13,4 proc.
Trys kainų grupės pridėjo 2,445 punkto
Didžiausią įtaką turėjo šildymo ir vėsinimo energijos grupė. Per metus jos kainos išaugo 39,7 proc., todėl ji bendrą infliaciją padidino 0,915 procentinio punkto.
Taip pat skaitykite: Spalio kuro kainos Lietuvoje: naujausio rodmens data ir mokesčiai

Benzino kaina pakilo 27,5 proc. ir prie rodiklio pridėjo 0,881 punkto. Dyzelinas pabrango 37,9 proc., jo įtaka sudarė dar 0,649 punkto. Šie skaičiai nerodo, kad visų gyventojų išlaidos augo vienodai: jie parodo atskirų prekių ir paslaugų grupių indėlį į bendrą vartotojų kainų indeksą.
| Kainų grupė | Metinis pokytis ir įtaka infliacijai |
|---|---|
| Šildymo ir vėsinimo energija | +39,7 proc.; +0,915 proc. punkto |
| Benzinas | +27,5 proc.; +0,881 proc. punkto |
| Dyzelinas | +37,9 proc.; +0,649 proc. punkto |
Pridėjus automobilių techninę priežiūrą ir remontą, keturios su energija bei automobiliu susijusios grupės paaiškino 2,738 procentinio punkto, arba 48,9 proc., visos rugpjūčio infliacijos.

Maisto atpigimas bendro rodiklio nepanaikino
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc. Bendrą infliaciją mažino šviežios mėsos, mėsos gaminių, duonos ir pyrago kepinių, šviežių daržovių bei vaisių, sviesto ir augalinio aliejaus kainų pokyčiai. Septynios didžiausią neigiamą poveikį turėjusios maisto grupės rodiklį sumažino 0,602 procentinio punkto.
Todėl atpigę kasdieniai maisto produktai nebūtinai reiškė mažesnį bendrą namų ūkio biudžetą. Kainų spaudimą galėjo nusverti išlaidos kurui, šildymui ar automobilio priežiūrai.

Būstas ir transportas sudarė apie du trečdalius augimo
Plačiose vartojimo kategorijose būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus pakilo 14,9 proc., o transporto – 13,4 proc. Pagal šių kategorijų svorius jos apytiksliai paaiškino apie 65 proc. bendro kainų augimo.
Tai yra plati kategorijų įtaka, todėl jos nereikėtų tiesiogiai sudėti prie atskirų degalų ar šildymo energijos grupių: dalis poveikio persidengia. Vis dėlto duomenys rodo, kad rugpjūčio kainų spaudimas buvo labiau susijęs su būsto energija ir transportu nei su maistu.
Lietuvos galutinis 5,6 proc. SVKI rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto didesnis už Eurostato išankstinį 3,3 proc. rugpjūčio euro zonos įvertį. Artimiausią palyginimą su vėlesniais duomenimis pateiks Lietuvos HICP rodiklio stebėsena.
Duomenys remiasi galutiniu SVKI įverčiu
Skaičiavimui naudoti rugsėjo 9 dieną paskelbti galutiniai Valstybės duomenų agentūros suderinto vartotojų kainų indekso duomenys ir oficiali atskirų grupių įtaka. Šaltinio analizę parengė investuotojui.lt, remdamasis šiais duomenimis. Euro zonos palyginimas remiasi rugsėjo 1 dieną paskelbtu išankstiniu Eurostato įverčiu, todėl tai nėra galutinis visų šalių palyginimas.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Duomenų šaltinis
Straipsnio skaičiai paremti Valstybės duomenų agentūros SVKI duomenimis ir jų poveikio infliacijai analize.
- Patikrinta bendra rugpjūčio metinė 5,6 proc. infliacija.
- Palygintas šildymo energijos, benzino ir dyzelino poveikis bendram rodikliui.
- Atskirta galutinė Lietuvos statistika nuo išankstinio euro zonos įverčio.
- Šaltinis
- BNS / Investuotojui.lt duomenų analizė
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-19 07:33
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai