Pensija Lietuvoje: 40,6 proc. nesijaučia finansiškai saugūs

Verslo redakcija 2026-10-08 08:18 3 min. skaitymo

Besišypsanti trumpaplauke moteris tamsiai mėlynu dryžuotu švarku stovi biure prie medinio stalo.

40,6 proc. Lietuvos gyventojų nesijaučia užtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėję į pensiją, o užtikrinti arba labai užtikrinti jaučiasi 17,7 proc. Tai rodo „Luminor“ užsakymu 2026 metų gegužę bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Dar 31,3 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad jaučiasi tik šiek tiek užtikrinti – šios grupės nereikėtų sutapatinti su neužtikrintaisiais.

Rezultatai atskleidžia žmonių vertinimą, tačiau neparodo, kokias pensijas jie gaus ar kiek pinigų jiems trūks. Namų ūkiams šie skaičiai aktualūs kaip paskata išsiaiškinti savo būsimų pajamų ir išlaidų santykį, o ne kaip būsimo finansinio nepritekliaus prognozė.

Parengė „Media Studio“ redakcija pagal ELTA paskelbtą „Luminor“ pranešimą spaudai.

Neužtikrintumas ir dalinis pasitikėjimas – skirtingi atsakymai

Bendrą 40,6 proc. neužtikrintųjų rodiklį sudaro dvi grupės: 12,4 proc. respondentų jaučiasi labai neužtikrinti, o 28,2 proc. – neužtikrinti. Užtikrintųjų dalį taip pat sudaro du atsakymai: 14,5 proc. jaučiasi užtikrinti, 3,2 proc. – labai užtikrinti.

Finansinės gerovės pensijoje vertinimas	Apklaustųjų dalis
Labai neužtikrinti	12,4 proc.
Neužtikrinti	28,2 proc.
Tik šiek tiek užtikrinti	31,3 proc.
Užtikrinti	14,5 proc.
Labai užtikrinti	3,2 proc.

Šios pranešime pateiktos atsakymų dalys nesudaro visų 100 proc. Likusių atsakymų pasiskirstymas nenurodytas, todėl jų negalima priskirti nei pasitikintiems savo finansine ateitimi, nei dėl jos neužtikrintiems.

Apklausa taip pat neleidžia nustatyti, kodėl konkretus žmogus pasirinko vieną ar kitą atsakymą. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė nežinomybę sieja su aiškaus plano stoka, tačiau tai yra ekspertės paaiškinimas, o ne pateiktais apklausos duomenimis įrodytas priežastinis ryšys.

Pensijai nekaupia 22,8 proc. apklaustųjų

Dažniausiai respondentai nurodė kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje – 33 proc. Trečiojoje pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc., dar 3,4 proc. teigia, kad įmokas už juos moka darbdavys.

Kitus kaupimo būdus taip pat renkasi dalis apklaustųjų. Į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones investuoja 14,8 proc., terminuotuosius indėlius renkasi 10,7 proc., per gyvybės draudimą kaupia 9,9 proc. Taupomojoje sąskaitoje pinigus laiko 9,8 proc., grynaisiais – 8,2 proc.

Šių procentų nereikėtų sudėti ir laikyti bendru kaupiančiųjų skaičiumi: vienas žmogus gali turėti kelis kaupimo būdus. Pensijai nekaupiantys nurodė 22,8 proc. respondentų.

Pateikti duomenys neatskleidžia sukauptų sumų ar kaupimo reguliarumo. Todėl vien kaupimo būdo turėjimas dar neleidžia spręsti, ar žmogus turės pakankamai pajamų norimam gyvenimo lygiui išlaikyti. Taip pat nepateiktas kaupimo ir finansinio užtikrintumo atsakymų palyginimas.

Banko ekspertė siūlo pradėti nuo išlaidų ir santaupų peržiūros

L. Načajienė siūlo pirmiausia įvertinti, kokių pajamų gali reikėti pensijoje. Tam, jos teigimu, galima pasitelkti dabartines būtinąsias išlaidas ir būsto, sveikatos, maisto, transporto bei laisvalaikio poreikius. Tai padeda suformuluoti konkretų klausimą: kokią mėnesio išlaidų sumą norėtųsi padengti ateityje?

Antras jos siūlomas žingsnis – patikrinti, kiek jau sukaupta. Ekspertė ragina peržiūrėti antrosios ir trečiosios pensijų pakopos informaciją, investicijas, indėlius, draudimo sutartis bei kitas santaupas. Toks sąrašas padeda atskirti turimas lėšas nuo bendro įspūdžio, kad pensijai jau ruošiamasi.

Trečias žingsnis, pasak ekspertės, – įvertinti papildomo rezervo poreikį ir galimybę reguliariai atidėti pasirinktą sumą. Ji pateikia 20–30 eurų per mėnesį pavyzdį kaip kaupimo įpročio pradžią. Šis pavyzdys nėra apskaičiavimas, kad tokios įmokos užtikrins pakankamas pajamas pensijoje.

Ekspertė taip pat siūlo pasirinktą sumą atidėti gavus pajamas, o planą peržiūrėti pasikeitus uždarbiui, šeimos situacijai, įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams. Tai „Luminor“ atstovės pateiktos planavimo gairės; apklausa jų veiksmingumo netyrė.

Apklausa atlikta gegužę banko užsakymu

„Norstat“ apklausą Lietuvoje atliko 2026 metų gegužę „Luminor“ užsakymu. Apklausta apie tūkstantį 18–74 metų žmonių, o šaltinyje tyrimas įvardijamas kaip reprezentatyvus.

ELTA paskelbtas tekstas yra pranešimas spaudai, kuriame apklausos rezultatus komentuoja ją užsakiusio banko investicijų valdymo bendrovės vadovė. Jame nepateikta statistinė paklaida, išsamus klausimynas ar palyginimas su ankstesnėmis apklausomis, todėl iš šių duomenų negalima nustatyti, ar finansinis neužtikrintumas dėl pensijos didėja, ar mažėja.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenų ribos

Straipsnyje atskirti apklausos rezultatai, banko atstovės patarimai ir duomenų ribos; nepriklausoma šaltinio patikra neatlikta.

Patikros

40,6 proc. rodiklis atitinka 12,4 proc. labai neužtikrintų ir 28,2 proc.
31,3 proc. tik šiek tiek užtikrintų respondentų nepriskirti neužtikrintųjų grupei.
Nurodyti apklausos užsakovas, vykdytojas, 2026 metų gegužės laikotarpis ir respondentų amž...
Pažymėta, kad šaltinyje nėra statistinės paklaidos ir ankstesnių apklausų palyginimo.

ELTA paskelbtas „Luminor“ pranešimas spaudai Ieškoti papildomo konteksto