PISA 2025: vieta kilo, mokinių pažanga – ne
488 taškai – tiek Lietuvos mokiniai surinko gamtos mokslų srityje 2006 ir 2025 metais. Nors pagal trijų pagrindinių PISA sričių vidurkį Lietuva Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, šis pokytis nerodo aiškaus mokymosi proveržio. Mokykloms ir šeimoms svarbiausia vertinti ne vien vietą reitinge, bet ir patį rezultatą bei atotrūkį nuo Estijos.
PISA 2025 rezultatai paskelbti rugsėjo 8 dieną, o Lietuvos duomenys, pasak EBPO, atitiko tyrimo kokybės standartus. Dabar verta stebėti, kaip į šiuos skaičius reaguos mokyklos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, taip pat kokie sprendimai bus siūlomi siekiant pagerinti mokinių gebėjimus.
Svarbūs faktai
- Lietuva pagal trijų sričių vidurkį Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą.
- Gamtos mokslų rezultatas per beveik du dešimtmečius liko 488 taškai.
- Nuo Estijos mokinių Lietuva atsilieka iki dviejų mokymosi metų.
- PISA 2025 tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos.
Ką iš tikrųjų reiškia pakilimas į 12 vietą?
Vieta lentelėje yra santykinis rodiklis. Ji priklauso ne tik nuo Lietuvos mokinių pasiekimų, bet ir nuo kitų šalių rezultatų. Jei dalies valstybių mokinių balai smuko labiau nei Lietuvos, Lietuva gali pakilti reitinge net ir nepadariusi didelės pažangos.
Būtent tokį paaiškinimą pateikia LRT, remdamasi EBPO duomenimis. Lietuvos gamtos mokslų rezultatas 2006 metais siekė 488 taškus – lygiai tiek pat, kiek ir 2025-aisiais. Todėl 12-a vieta nereiškia, kad per šį laikotarpį mokiniai išmoko gerokai daugiau.
PISA balas ir vieta lentelėje atsako į skirtingus klausimus: balas rodo pasiekimų lygį, o vieta – šalies poziciją kitų dalyvių atžvilgiu. Vertinant švietimo sistemos būklę, balo pokytis ir mokinių gebėjimų tendencija yra svarbesni už vien reitingo numerį.
Lietuvos ir Estijos rezultatai nėra vienodi
Lietuvos mokiniai visose pagrindinėse PISA srityse nuo Estijos atsilieka iki dviejų mokymosi metų. Šis palyginimas padeda geriau suprasti, kodėl vien Lietuvos vietos pagerėjimas negali būti laikomas pakankamu pasiekimu.
| Rodiklis | Ką rodo duomenys |
|---|---|
| Lietuvos vieta Europoje | Pakilimas iš 20-os į 12-ą vietą pagal trijų sričių vidurkį |
| Gamtos mokslų balas | 488 taškai 2006 ir 2025 metais |
| Palyginimas su Estija | Lietuva atsilieka iki dviejų mokymosi metų visose srityse |
Estijos rezultatai šiame kontekste tampa atskaitos tašku, o ne vien varžybų lentele. Tėvams tai leidžia klausti, kokie mokymo metodai, mokytojų rengimo sprendimai ar pagalba mokiniams padeda kaimyninei šaliai pasiekti aukštesnius rezultatus.
Ką PISA skaičiai reiškia šeimoms ir mokykloms?
Tėvams šie rezultatai nepasako, kaip seksis konkrečiam vaikui. PISA vertina penkiolikmečių gebėjimus tarptautiniu mastu, todėl vienos mokyklos ar mokinio padėtis gali labai skirtis nuo šalies vidurkio.
Vis dėlto duomenys svarbūs kaip signalas. Jei gamtos mokslų rezultatas ilgą laiką išlieka panašus, verta vertinti, ar mokiniai pakankamai dažnai sprendžia praktines problemas, aiškina reiškinius ir taiko žinias naujose situacijose. Matematikos ir skaitymo srityse taip pat svarbu nagrinėti ne tik vidurkį, bet ir skirtumus tarp mokinių grupių bei regionų.
Mokyklos gali naudoti PISA išvadas planuodamos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, mokymosi spragų mažinimą ir mokinių pažangos stebėjimą. Tačiau tarptautinis tyrimas neturėtų būti paverstas vienu reitingu ar pažymių pakaitalu.
Kokie sprendimai bus svarbiausi toliau?
Politikos formuotojams PISA 2025 rezultatai kelia ne vietos, o ilgalaikės pažangos klausimą. Reikės vertinti, kodėl per beveik 20 metų kai kuriose srityse rezultatai beveik nepasikeitė, ir kurios priemonės gali sumažinti atotrūkį nuo Estijos.
Artimiausiu metu verta stebėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paaiškinimus, išsamesnę Lietuvos rezultatų analizę bei sprendimus dėl mokytojų, mokymosi pagalbos ir ugdymo turinio. Nauji planai bus prasmingi tik tada, jei juos lydės konkretūs pažangos rodikliai, o ne vien geresnė vieta tarptautinėje lentelėje.
Šaltinis: LRT
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltiniai
Straipsnyje pateikti PISA 2025 rodikliai ir jų paaiškinimas remiasi LRT publikacija bei EBPO šalies duomenimis.
- Patikrinta Lietuvos vieta pagal trijų PISA sričių vidurkį.
- Patikrintas 488 taškų gamtos mokslų rezultatas 2006 ir 2025 metais.
- Patikrinta EBPO informacija apie tyrimo dalyvius ir duomenų kokybę.
- Šaltinis
- EBPO
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-15 10:01
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai