Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena ir daugiakalbė Lietuva

Istorijos redakcija 2026-09-26 08:03 3 min. skaitymo

Spalvingos įvairių kalbų ir žanrų knygos sudėtos knygyno lentynose.

Rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena kviečia atkreipti dėmesį į kalbas, kuriomis kalbame namuose, mokomės, dirbame ir susikalbame su kaimynais. Lietuvoje tai proga įvertinti lietuvių kalbą ir kartu prisiminti, kad kitų kalbų mokymasis padeda geriau suprasti žmones už savo įprastos aplinkos ribų. Minėjimo esmė nėra per vieną dieną išmokti naują kalbą: ji primena, kad mokytis galima visą gyvenimą.

Autorius – „Media Studio“ redakcija.

Kodėl Europos kalbų diena minima rugsėjo 26-ąją?

Europos kalbų diena pirmą kartą surengta 2001 m. rugsėjo 26 d., per Europos kalbų metus. Pasibaigus tai kampanijai, Europos Tarybos Ministrų Komitetas nusprendė ją minėti kasmet tą pačią dieną. Todėl rugsėjo 26-oji kalendoriuje žymi tęstinę iniciatyvą, o ne vienkartinio renginio sukaktį, aiškina Europos Taryba.

Iniciatyvos tikslas – skatinti domėjimąsi Europos kalbų ir kultūrų įvairove, tarpusavio supratimą bei kalbų mokymąsi įvairiais gyvenimo tarpsniais. Ji aprėpia ir plačiai vartojamas, ir mažiau paplitusias kalbas. Taigi žmogaus ryšys su šia diena nepriklauso nuo to, kiek užsienio kalbų jis moka ar kokiu lygiu jomis kalba.

Europos Tarybos vartojama daugiakalbystės samprata apima gebėjimą naudotis skirtingomis kalbomis skirtingu lygiu. Viena kalba žmogus gali laisvai rašyti, kita – susikalbėti kelionėje, o trečiąja atpažinti kelis žodžius. Tokia patirtis nėra kalbų mokėjimo konkursas: ji gali augti pagal žmogaus poreikius ir aplinkybes.

Ką ši diena reiškia lietuvių kalbai?

Lietuvos skaitytojui Europos kalbų diena prasideda nuo gimtosios arba kasdien vartojamos kalbos. Lietuvių kalba leidžia perduoti šeimos pasakojimus, mokytis, kurti ir dalyvauti viešajame gyvenime. Domėjimasis kitomis kalbomis jos reikšmės nemažina. Priešingai, susidūrę su kitokiais žodžiais ar posakiais dažnai aiškiau pastebime savosios kalbos savitumą.

Kalbų įvairovė matoma ir pačioje Lietuvoje. Žmonės skiriasi savo šeimų kalbomis, mokykloje išmoktomis užsienio kalbomis, tarmėmis ir tuo, kokių žodžių prireikia darbe ar bendraujant su artimaisiais. Todėl kalbėti apie daugiakalbę Lietuvą nereiškia teigti, kad visi gyventojai kalba tomis pačiomis kalbomis. Tai reiškia pripažinti, kad skirtinga kalbinė patirtis yra kasdienybės dalis.

Ši diena taip pat suteikia progą pasidomėti, kaip kalba kinta skirtingose Lietuvos vietose. Kartais pokalbį apie kalbų įvairovę gali pradėti šeimoje vartojamas tarmiškas žodis, jo reikšmė ir istorija. Nuo ten lengviau pereiti prie klausimo, kokias kitas kalbas girdi ar vartoja šalia gyvenantys žmonės.

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena ir daugiakalbė Lietuva

Kaimynų kalbos padeda pažinti artimiausią aplinką

Kalbų mokymasis dažnai siejamas su tolimomis kelionėmis, tačiau pradėti galima nuo Lietuvos kaimynų. Latvija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija yra Lietuvos kaimynės, o jų kalbos primena, kad už valstybės sienos prasideda ne vien kita teritorija, bet ir kiti būdai pasisveikinti, paklausti kelio ar papasakoti apie kasdienybę.

Nereikia laisvai kalbėti latviškai ar lenkiškai, kad toks domėjimasis būtų prasmingas. Galima išmokti taisyklingai ištarti kaimyninės šalies vietovardį, suprasti dažnai girdimą pasisveikinimą arba pasitikrinti, kuo panašūs ir kuo skiriasi giminingai atrodantys žodžiai. Maži atradimai suteikia konkrečią priežastį mokytis toliau.

Kartu verta vengti prielaidos, kad viena kalba tiksliai apibūdina kiekvieną šalies gyventoją. Žmonės gali vartoti kelias kalbas, o jų gimtoji kalba gali skirtis nuo valstybės oficialiosios. Europos kalbų dienos mintis – smalsiai klausytis, kaip kalba pats žmogus, užuot sprendus apie jį vien iš žemėlapio.

Kalbų galima mokytis ir baigus mokyklą

Europos Taryba pabrėžia mokymąsi visą gyvenimą. Tai svarbu kiekvienam, kuris kadaise mokėsi kalbos mokykloje, bet vėliau retai ją vartojo. Sugrįžti galima nuo nedidelio, aiškaus tikslo: suprasti trumpą tekstą, užmegzti pokalbį ar išmokti žodžių, reikalingų konkrečiai veiklai.

Rugsėjo 26-oji gali tapti patogia diena pasirinkti vieną tokį žingsnį:

Paklausti artimojo, kokį žodį ar posakį jis prisimena iš savo vaikystės kalbos ar tarmės.
Išmokti kelis pasisveikinimus kaimynų kalbomis ir pasitikrinti jų tarimą.
Perskaityti trumpą tekstą mokoma kalba ir užsirašyti žodžius, kurie pravers kasdien.
Susirasti progą reguliariai klausytis pasirinktos kalbos, net jei pradžioje suprantama tik dalis turinio.

Svarbiausia pasirinkti veiksmą, kurį norėsis pakartoti ir kitą savaitę. Viena kalendorinė diena atkreipia dėmesį į kalbas, tačiau supratimas ir įgūdžiai atsiranda jas vartojant nuolat. Jei norisi pradėti šiandien, pakanka pagalvoti, kokią kalbą jau girdite savo aplinkoje ir ką norėtumėte ja suprasti geriau.

Šaltinis: Europos kalbų diena

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Apie šią dieną

Minėjimo data, kilmė ir tikslai aprašyti remiantis Europos Tarybos informacija apie Europos kalbų dieną.

Patikros