Sukčių aukos portretas griauna mitą apie senjorus

Šviesiaplaukė moteris tamsiu aksominiu švarku stovi biure sukryžiuotomis rankomis ir žiūri į kamerą.

Parengė: „Media Studio“ redakcija
Duomenų laikotarpis: 2025 metai

Vidutinis SEB banko užfiksuotas sukčiavimo aukos nuostolis 2025 metais siekė apie 2 900 eurų. Tačiau banko analizė atskleidė ir kitą reikšmingą faktą: statistinis nukentėjęs asmuo nėra senjoras ar skaitmeninių įgūdžių stokojantis žmogus.

Pagal analizuotus duomenis, tai – 49 metų didmiesčio gyventojas, dirbantis privačiame sektoriuje ir į sukčių pinkles patekęs vieną kartą. Šis apibendrintas portretas neapibrėžia kiekvienos aukos, bet paneigia įsitikinimą, kad sukčiai renkasi tik vieną lengvai atpažįstamą visuomenės grupę.

Pamačius įtartiną žinutę ar sulaukus netikėto skambučio, saugiausia neskubėti: sustabdyti veiksmus, suabejoti pateikta istorija ir kritiškai įvertinti, kodėl reikalaujama sprendimą priimti tuoj pat.

Dažniau nukenčia moterys, tačiau taikiniu gali tapti kiekvienas

SEB banko duomenimis, moterys sudarė 65 proc. užfiksuotų sukčiavimo atvejų aukų, vyrai – 35 proc. Šis pasiskirstymas parodo analizuotų atvejų struktūrą, tačiau nereiškia, kad sukčiai veikia pagal vieną nekintantį demografinį modelį.

SEB Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė pabrėžia, kad nusikaltėliai neieško vieno konkretaus žmogaus pagal amžių, profesiją ar kitus demografinius požymius. Didėjant sukčiavimo mastui ir veiksmams persikeliant į skaitmeninę erdvę, įvairiais kanalais galima pasiekti praktiškai kiekvieną Lietuvos gyventoją.

Gyvenimiška patirtis, finansinis raštingumas ar ilgametis naudojimasis banko paslaugomis savaime nepašalina rizikos. Lemiamu veiksniu gali tapti konkreti situacija: skubėjimas, spaudimas, netikėtas pranešimas arba įtikinamai parengta istorija.

Duomenų viliojimas sudaro apie 40 proc. atvejų

Dažniausiai nusikaltėliai naudojo duomenų viliojimo, arba „phishingo“, schemas – jos sudarė apie 40 proc. SEB banko analizuotų atvejų. Telefoniniam sukčiavimui teko apie 11 proc. atvejų.

Nors telefoninio sukčiavimo dalis buvo mažesnė, būtent šiais atvejais gyventojai patyrė didžiausius nuostolius. Bankas taip pat fiksavo reikšmingai augančius duomenų viliojimo nuostolius, siejamus su agresyvesniais nusikaltėlių veiksmais ir bandymais iš aukų išgauti vis didesnes sumas.

Sukčiai žmones pasiekia telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais, netikrose interneto svetainėse, socialinių tinklų reklamose ir tariamose investavimo platformose. Vien kanalas neleidžia spręsti, ar pasiūlymas tikras – apgaulė gali būti pateikta profesionaliai ir nuosekliai.

Skuba ir stiprios emocijos išduoda sukčiavimo scenarijų

Pasak D. Uosytės, skirtingas schemas sieja manipuliavimas stipriomis emocijomis. Žmogus gali būti spaudžiamas skubėti, išsigąsti galimo pinigų praradimo arba patikėti tariama galimybe greitai užsidirbti.

Šiuolaikinį sukčiavimą vis rečiau išduoda vien prasta kalba ar akivaizdžiai netikras laiškas. Nusikaltėliai gali imituoti žinomus asmenis ir veiksmus išdėstyti etapais, todėl auka ne visada iš karto suvokia, kad jau vykdo sukčių nurodymus.

Pirmasis prašymas taip pat nebūtinai žymi galutinį nuostolį. Sukčiai gali tęsti bendravimą, raginti pervesti daugiau pinigų, imti paskolą ar skolintis iš artimųjų. Tai leidžia žalą didinti palaipsniui, kol ji tampa reikšminga.

Apsauga prasideda nuo pauzės prieš veiksmą

Įsitikinimas „man taip nenutiks“ gali sumažinti budrumą. Banko dvejų metų analizės išvada – sukčiai nesirenka aukų pagal vieną profilį, o ieško tinkamo momento ir galimybės paveikti konkretų žmogų.

Daiva Uosytė veiksmingiausia apsauga vadina gebėjimą sustoti, suabejoti ir kritiškai įvertinti situaciją. Kuo anksčiau atpažįstamas spaudimas skubėti, emocinė manipuliacija ar reikalavimas tęsti piniginius veiksmus, tuo didesnė tikimybė išvengti žalos arba ją sumažinti.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Media Studio redakcija

Media Studio redakcija

Media Studio redakcija atsako už Media Studio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų