Vaikų ateičiai – žinios ir santaupos: ką rodo prognozė

Verslo redakcija 2026-10-05 09:16 4 min. skaitymo

Šviesiaplaukė moteris šviesiai žaliu kostiumėliu stovi susikryžiavusi rankas modernioje biuro aplinkoje su augalais.

Iki 2030 metų gali pasikeisti beveik 40 proc. pagrindinių gebėjimų, kurių šiandien reikia darbuotojams. Tai Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs“ tyrime pateiktas apklaustų darbdavių vertinimas, o ne tikslus būsimos darbo rinkos pokyčių matas. Vis dėlto jis kelia šeimoms konkretų klausimą: kaip ruoštis vaiko ateičiai, kai sunku iš anksto žinoti, kokių įgūdžių jam prireiks?

BNS paskelbtame komentare SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė siūlo derinti dvi pasirengimo kryptis – vaiko ugdymą ir finansinio pagrindo kūrimą. Jos argumentas yra toks: gebėjimai padės prisitaikyti prie kintančio darbo, o santaupos gali suteikti daugiau pasirinkimo laisvės pradedant savarankišką gyvenimą. Tai banko atstovės pozicija; pateikti skaičiai savaime neįrodo, kiek konkrečiai šeimai reikėtų taupyti ar investuoti.

Darbdaviai tikisi, kad keisis ir techniniai, ir žmogiškieji gebėjimai

Komentare cituojamas Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas apėmė daugiau kaip 1 000 darbdavių iš 55 ekonomikų. Jų vertinimu, sparčiausiai augs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, tinklų ir kibernetinio saugumo bei technologinio raštingumo kompetencijų poreikis. Kartu jie išskyrė kūrybinį mąstymą, atsparumą, lankstumą, smalsumą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą.

Beveik 40 proc. rodiklis apibūdina numatomą darbuotojams reikalingų gebėjimų pokytį. Jis nereiškia, kad tiek pat darbuotojų neteks darbo ar kad kiekvienam vaikui reikės rinktis technologijų profesiją. Darbdavių atsakymai taip pat neparodo, kurie konkretūs šiandien mokomi dalykai ateityje neteks vertės. Ruseckienės išvada platesnė: ugdymą verta vertinti ir pagal tai, ar jis padeda vaikui mokytis naujų dalykų bei keisti kryptį pasikeitus aplinkybėms.

Tyrime 60 proc. apklaustų darbdavių platesnę prieigą prie skaitmeninių technologijų įvardijo kaip tendenciją, kuri iki 2030 metų keis jų verslą. Šis rodiklis kalba apie įmonių vertinamas permainas, o ne apie darbo vietų, kurios išnyks, dalį. Todėl iš jo negalima nustatyti, kokios profesijos bus reikalingos konkrečiam šiandien augančiam vaikui.

Finansinis pagrindas gali suteikti laiko apsispręsti

Toje pačioje ataskaitoje darbdaviai mini ir ekonominį neapibrėžtumą. Komentare nurodoma, kad pusė apklaustų įmonių vadovų tikisi reikšmingo didėjančių pragyvenimo išlaidų poveikio jų verslui, o 42 proc. mano, kad verslą keis lėtesnis ekonomikos augimas. Tai įmonių prognozės, ne būsimos konkrečios šeimos išlaidų sąmata.

Ruseckienė pažymi, kad šiandien neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek po 10 ar 15 metų kainuos studijos, būstas ar kasdienis gyvenimas. Jos teigimu, turimos santaupos jaunam žmogui gali padėti rinktis studijas, persikvalifikuoti, išbandyti verslo idėją ar neskubėti priimti pirmo darbo pasiūlymo.

Šiuo požiūriu finansinis pasirengimas siejamas ne su iš anksto parinktu vaiko karjeros keliu, o su galimybe vėliau apsispręsti pačiam. Kiek pinigų tam pakaktų, šaltinis nenurodo: būsimos išlaidos ir paties jaunuolio planai gali skirtis. Santaupos taip pat nėra pažadas išvengti ekonominių sunkumų.

100 eurų per mėnesį pavyzdys priklauso nuo grąžos prielaidos

Ilgo laikotarpio poveikį autorė iliustruoja skaičiavimu. Jei 12 metų kas mėnesį būtų investuojama po 100 eurų, o vidutinė metinė grąža siektų 10 proc., laikotarpio pabaigoje investicijų vertė, jos pateiktu pavyzdžiu, galėtų siekti apie 28 tūkst. eurų. Per tuos 12 metų pačios mėnesinės įmokos sudarytų 14,4 tūkst. eurų; likusi pavyzdyje nurodytos vertės dalis priklausytų nuo prielaidos apie investicijų augimą.

Komentare tęsiamas tas pats scenarijus: jei sulaukęs pilnametystės jaunuolis sukaupto portfelio neišleistų ir dar 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, vertė galėtų priartėti prie 280 tūkst. eurų. Šis skaičius remiasi ilgu laikotarpiu ir ta pačia iliustracine grąžos prielaida. Jo negalima laikyti pažadėta suma – rinkos svyruoja, o faktinė grąža gali būti kitokia.

Pavyzdys parodo, kodėl autorė pabrėžia ankstyvą pradžią ir reguliarias įmokas. Kartu jis leidžia atskirti du dalykus: kiek šeima pati skirtų lėšų ir kokio augimo tikėtųsi iš investicijų. Būtent antrasis dydis nėra žinomas iš anksto. Vien skaičiavimas nepasako, kokia mėnesio suma būtų tinkama visiems tėvams.

Papildomas ugdymas turi derėti su vaiko kasdienybe

Ruseckienė siūlo vertinti ne vien tai, kiek veiklų vaikas lanko, bet ir kaip jos veikia jo dienotvarkę. Jos teigimu, dar vienas būrelis gali būti prastas pasirinkimas, jei vaikas jau patiria fizinį ar emocinį nuovargį. Tokiu atveju šeima gali svarstyti, ar dalį lėšų skirti ilgalaikiam kaupimui.

Tai nėra taisyklė atsisakyti papildomo ugdymo dėl santaupų. Sprendžiant dėl dar vienos veiklos, svarbu įvertinti, ką ji suteikia vaikui dabar ir ar jo dienotvarkėje jai yra vietos. Sprendžiant dėl kaupimo, reikia įvertinti, kiek lėšų šeima gali skirti reguliariai, atsižvelgdama į dabartinius poreikius. Darbdavių prognozė nepateikia vieno teisingo šeimos biudžeto sprendimo, tačiau paaiškina, kodėl gebėjimas mokytis ir galimybė vėliau keisti kryptį aptariami kartu.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir skaičių ribos

Media Studio atskyrė SEB banko atstovės argumentus, darbdavių prognozes ir iliustracinį investavimo skaičiavimą.

Patikros

Nurodyta komentaro autorė ir jos pareigos SEB banke.
Beveik 40 proc., 60 proc. ir 42 proc. rodikliai pateikti kaip apklaustų darbdavių vertinim...
10 proc. metinė investicijų grąža įvardyta kaip iliustracinė prielaida, o ne garantija.

BNS: Kristinos Ruseckienės komentaras Ieškoti tyrimo konteksto