Vilniaus universitetas: nuo 1570 m. kolegijos iki senamiesčio paveldo

Istorinis Vilniaus universiteto ansamblis su barokine Šv. Jonų bažnyčia ir varpine senamiestyje.

Vilniaus universiteto istorija padeda suprasti, kodėl senamiestis yra ir akademinio gyvenimo vieta. Universitetas įkurtas 1579 m., tačiau jo pradžią parengė devyneriais metais anksčiau atsiradusi jėzuitų kolegija. Šių dviejų datų skirtumas atskleidžia, kaip Vilniuje susiformavo institucija, kurios paveldas šiandien yra miesto kultūrinio veido dalis.

Autorius – „Media Studio“ redakcija.

Pažįstamą universiteto vardą lengva susieti su pastatais, kiemais ir studijomis. Tačiau vien architektūros neužtenka jo reikšmei paaiškinti. Už senamiesčio akademinių erdvių slypi mokymo įstaigos kūrimo istorija: vyskupo iniciatyva, jėzuitų darbas ir valdovo sprendimas suteikti jai universiteto statusą.

1570 m. kolegija parengė universiteto pradžią

Vilniaus universiteto istorijos puslapyje nurodoma, kad Valerijono Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai 1570 m. įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją. Tai svarbi pradžios data, tačiau ji žymi kolegijos, o ne universiteto įsteigimą. Universitetas savo įkūrimo metus sieja su 1579-aisiais.

Tarp šių datų yra devyneri metai. Jie padeda pamatyti, kad universitetas neatsirado be ankstesnio mokymo pagrindo. Prieš įgyjant naują statusą Vilniuje jau buvo įkurta įstaiga, kurioje organizuotas mokymas. Taigi universiteto pradžia turi ir ankstesnį institucinį sluoksnį, kurio vien 1579 m. data neatskleidžia.

Kolegijos įkūrimas ir jos tapimas universitetu atsako į skirtingus klausimus. Pirmasis įvykis paaiškina, nuo ko prasidėjo ši mokymo tradicija. Antrasis nusako, kada įstaiga įgijo universitetui būdingą teisinį ir akademinį statusą. Abi datos svarbios, tačiau jų nereikėtų vartoti kaip tos pačios sukakties pakaitalų.

Kuo jėzuitų kolegija skyrėsi nuo universiteto

XVI a. kolegijos nereikėtų suprasti pagal dabartinę Lietuvos aukštųjų mokyklų klasifikaciją. Istorinis žodis „kolegija“ čia reiškia jėzuitų mokymo įstaigą. Šiuolaikinis kolegijų ir universitetų studijų palyginimas nepadėtų tiksliai paaiškinti, kas Vilniuje pasikeitė 1579 metais.

Esminis skirtumas buvo institucijos statusas ir su juo susijusios akademinės teisės. Universitetas turėjo teisę teikti akademinius laipsnius pagal to meto nustatytą tvarką. Todėl kolegijos pertvarkymas į universitetą nebuvo vien naujas pavadinimas: jis pakeitė įstaigos vietą to meto švietimo sistemoje.

Tai taip pat nebuvo vien pastato atidarymas. Mokymo įstaigos istorija ir jos architektūros istorija nėra tapačios. Universitetui atsirasti reikėjo mokymo organizavimo, žmonių ir teisinio pripažinimo. Pastatai suteikė veiklai erdvę, tačiau institucijos reikšmę apibrėžė tai, kas joje buvo daroma ir kokias teises ji turėjo.

Šis skirtumas naudingas ir šiandien skaitant trumpus universiteto pristatymus. Teiginys, kad jo ištakos siekia 1570 m., gali būti pagrįstas kolegijos istorija. Teiginys, kad universitetas įkurtas 1579 m., nusako kitą konkretų raidos etapą. Prieštaravimo tarp jų nėra, jeigu aiškiai įvardijama, apie kurią įstaigos formą kalbama.

Valerijonas Protasevičius inicijavo, Steponas Batoras įteisino

Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus vaidmuo siejamas su pradine iniciatyva. Universiteto istorijoje būtent jo iniciatyva aiškinamas jėzuitų atvykimas ir kolegijos įkūrimas. Todėl pasakojimas apie universiteto kilmę prasideda anksčiau nei valdovo sprendimas ir apima žmogų, padėjusį pagrindą mokymo įstaigai.

Jėzuitai šiame pasakojime buvo mokymo organizatoriai. Jie įkūrė kolegiją, iš kurios išaugo universitetas. Jų vaidmuo leidžia universiteto pradžią suprasti ir kaip švietimo istoriją: teisinį statusą vėliau gavusi institucija rėmėsi jau pradėta mokymo veikla.

Stepono Batoro vaidmuo susijęs su kitu žingsniu. 1579 m. jo privilegija suteikė kolegijai universiteto statusą. Taip valdovo sprendimas įtvirtino pokytį, kurį šiandien žymi oficiali Vilniaus universiteto įkūrimo data, pateikiama ir universiteto pristatyme.

Šių vaidmenų atskyrimas apsaugo nuo pernelyg paprasto pasakojimo apie vieną steigėją. Protasevičiaus iniciatyva, jėzuitų įkurta kolegija ir Batoro suteiktas statusas priklauso tai pačiai istorijai, bet nusako skirtingus veiksmus. Universiteto atsiradimą geriau paaiškina jų ryšys negu vieno vardo iškėlimas.

Senamiesčio akademinis paveldas apima daugiau nei pastatus

Vilniaus senamiestyje universiteto istorija įgauna vietos matmenį. Jo pastatai ir kiemai leidžia akademinę tradiciją susieti su konkrečia miesto aplinka. Vis dėlto matomas architektūrinis ansamblis savaime nepasako visos institucijos istorijos: jam suprasti reikia ir žinių apie universiteto kilmę bei raidą.

Akademinis paveldas apima ne tik išlikusias erdves. Jam priklauso mokymo tradicija, institucijos atmintis ir žmonių veikla. Dėl to universiteto vieta senamiestyje svarbi ne vien kaip architektūros objektas. Ji primena, kad miesto kultūrą formavo ir studijos, žinių perdavimas bei akademinės bendruomenės gyvenimas.

Svarbu ir tai, kad įkūrimo data nėra kiekvieno šiandien matomo pastato data. 1579 m. žymi universiteto kaip institucijos pradžią. Atskiro kiemo, korpuso ar architektūrinės detalės atsiradimo laiką reikia aiškinti pagal konkretaus objekto istoriją, o ne automatiškai priskirti universiteto įsteigimo metams.

Toks žvilgsnis padeda pažįstamas vietas skaityti atidžiau. Universitetas tampa ne vien senamiesčio orientyru, bet ir klausimu apie miesto raidą: kaip mokymo veikla susijusi su erdvėmis, kokią atmintį jos saugo ir kodėl institucijos istorija ne visada sutampa su matomų sienų amžiumi.

Dvi pradžios datos padeda tiksliau suprasti Vilnių

Trumpa universiteto kilmės seka telpa į du aiškius įvykius:

  • 1570 m. Valerijono Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją.
  • 1579 m. Stepono Batoro privilegija kolegijai suteikė universiteto statusą.

Ši seka leidžia universitetą matyti kaip miesto istorijos procesą. Pirmiausia atsirado mokymo įstaiga, vėliau buvo įtvirtintas jos universitetinis statusas. Todėl senamiesčio akademinio paveldo pradžią paaiškina ne viena izoliuota data, o susiję sprendimai ir juos įgyvendinę žmonės.

Kitą kartą skaitant universiteto kiemo ar pastato istorijos aprašą verta atkreipti dėmesį, kokią datą jis nurodo: institucijos įkūrimo, pastato statybos ar vėlesnio pertvarkymo. Šis paprastas skirtumas padeda geriau suprasti konkrečią senamiesčio vietą ir jos ryšį su daugiau kaip keturis šimtmečius trunkančia universiteto istorija.

Šaltinis: Vilniaus universitetas

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Istorijos redakcija

Istorijos redakcija

Istorijos redakcija atsakinga už praeities įvykių, kultūrinio paveldo ir intriguojančių faktų analizę. Mūsų komanda kruopščiai tikrina istorinius šaltinius, lygina archyvinius duomenis ir užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą. Siekiame skaitytojams pristatyti objektyvų, įtraukiantį ir patikimą turinį, kuris padeda geriau suprasti pasaulio raidą bei mūsų šaknų svarbą. Kiekviena publikacija yra redakcinės kolegijos peržiūrėta, siekiant išlaikyti aukščiausius žurnalistikos standartus

Daugiau istorijų