884 mln. eurų planas Lietuvoje: kam parama bus didžiausia

Lama auginama Žemaitijos ūkyje, Lietuvoje, paruošimui svarbioms ūkio plėtros investicijų programoms.

884 mln. eurų – tiek Lietuva iki 2032 m. pabaigos ketina investuoti, kad žalioji pertvarka mažiau slėgtų pažeidžiamus gyventojus ir regionus. Europos Komisijos 2026 m. birželio 5 d. patvirtintame Lietuvos socialiniame klimato plane numatyta 16 priemonių, daugelį jų planuojama pradėti 2027 metais.

Didelė plano dalis teks būstų renovacijai ir transportui. Tačiau patvirtintas finansavimo paketas dar nereiškia, kad gyventojai jau gali teikti paraiškas: šaltinyje nepateiktos konkrečių kvietimų datos, išsamūs pažeidžiamo namų ūkio kriterijai ar galutinės individualios paramos skyrimo taisyklės.

Parengė „Media Studio“ pagal ELTA paskelbtą informaciją apie Aplinkos ministerijos koordinuojamą planą. Duomenys aktualūs 2026 m. rugsėjo 3 d.

Didžiausi paketai numatyti būstams ir transportui

Finansavimo kryptis arba rodiklis Plane nurodyta apimtis
Visas Socialinio klimato planas apie 884 mln. eurų
Būstų renovacija daugiau kaip 372 mln. eurų
Daugiabučių renovacija 269 mln. eurų
Vienbučių ir dvibučių namų renovacija 103 mln. eurų
Transporto sektoriaus pokyčiai 440 mln. eurų
Įgyvendinimo laikotarpis iki 2032 m. pabaigos

Susisiekimo ministerijos administruojamos transporto investicijos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transportą ir viešojo transporto plėtrą. Šaltinyje nenurodyta, kokia šio paketo dalis bus tiesioginė parama gyventojams, o kokia bus skirta viešajai infrastruktūrai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja plėsti socialinio būsto fondą – statyti arba rinkoje pirkti energiškai efektyvius A++ klasės būstus. Konkretaus numatomų įsigyti būstų skaičiaus ar laukiančių gyventojų atrankos tvarkos pristatytoje informacijoje nėra.

Pažeidžiamų namų ūkių parama siektų iki 85 procentų

Aplinkos ministerijos dalyje daugiausia konkrečių skaičių pateikta apie renovaciją. Kompleksiškai atnaujinant daugiabutį būtų siekiama bent B energinio naudingumo klasės ir ne mažesnio kaip 40 proc. energijos suvartojimo sumažėjimo.

Pažeidžiamam namų ūkiui energinio efektyvumo darbų parama siektų 80 proc., jeigu namas šildomas iškastiniu kuru, ir 50 proc., jeigu naudojamas neiškastinis kuras. Investicijų planai, renovacijos pasai, sertifikatai, projektavimas, administravimas ir techninė priežiūra būtų finansuojami 100 proc.

Kitiems daugiabučių gyventojams iš Klimato kaitos programos numatoma 15–40 proc. parama. Jos dydis būtų diferencijuojamas pagal savivaldybių paramos renovacijai indeksą, todėl vienodas intensyvumas visoje Lietuvoje nėra numatytas.

884 mln. eurų planas Lietuvoje: kam parama bus didžiausia

Iki 2032 m. liepos planuojama kompleksiškai renovuoti 643 daugiabučius. Šia priemone ketinama paremti 7851 pažeidžiamą namų ūkį ir daugiau kaip 12 tūkst. kitų namų ūkių.

Dalinė renovacija leis rinktis mažesnės apimties darbus

Nauja plano dalis – dalinė daugiabučių renovacija. Gyventojai turėtų pasirinkti bent dvi iš šešių priemonių: stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, karšto vandens sistemos atnaujinimą, šilumos punkto atnaujinimą, šildymo sistemos modernizavimą arba saulės elektrinės įrengimą. Darbais reikėtų sumažinti energijos suvartojimą bent 15 procentų.

Pažeidžiamiems namų ūkiams šiuo atveju numatyta 85 proc. parama, kai naudojamas iškastinis kuras, ir 75 proc., kai namas šildomas neiškastiniu kuru. Planuojama iš dalies atnaujinti daugiau kaip 2300 daugiabučių.

Vienbučių ir dvibučių namų energinio efektyvumo darbams pažeidžiamiems namų ūkiams taip pat numatytas 85 arba 75 proc. finansavimo intensyvumas, priklausomai nuo naudojamo kuro. Iki 2032 m. ketinama kompleksiškai renovuoti 2450, o iš dalies – 1325 tokius namus.

Pirmųjų priemonių laukiama 2027 metais

Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova nurodė, kad daugelį plano priemonių ketinama pradėti 2027 m. Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja Energijos taupymo konsultacijų centrus, kuriuose gyventojai galėtų gauti individualią pagalbą dėl būsto modernizavimo, darnaus transporto priemonių, paraiškų ir projektų įgyvendinimo.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė plano tikslą siejo su šiltesniais, pigiau išlaikomais namais ir lengviau pasiekiamomis darbo, mokymosi bei gydymo vietomis. Aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pabrėžė savivaldybių vaidmenį pasiekiant pažeidžiamus namų ūkius.

Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus apibrėžtas pažeidžiamas namų ūkis, kada bus paskelbti kvietimai ir kokius dokumentus reikės pateikti. Šios detalės, individualios paramos ribos ir vieša pažangos stebėjimo tvarka pristatytoje medžiagoje dar nepaskelbtos.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Media Studio redakcija

Media Studio redakcija

Media Studio redakcija atsako už Media Studio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų