Atleidimas, išmokos, nuotolinis darbas: kas keisis lapkritį
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje keisis kelios Darbo kodekso taisyklės, susijusios su atleidimu, galutiniu atsiskaitymu, nuotoliniu darbu ir darbo sutarties sąlygomis. Tačiau nauja tvarka bus taikoma ne kiekvienai tuo metu nagrinėjamai situacijai: procedūroms, pradėtoms iki spalio 31 d., numatytos pereinamosios nuostatos.
Parengė „Media Studio“ redakcija pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) informaciją, paskelbtą BNS. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius ragina darbuotojus ir darbdavius vertinti ne vieną pasirinktą pakeitimą, o visą jų paketą ir įsigaliojimo laiką.
Atleidimui darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties
Darbdavys, turintis teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, nuo lapkričio 1 d. galės tai padaryti tik dėl pagrįstos priežasties. Pareiga įspėti darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokėti bent šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką išliks.
Kartu panaikinamas reikalavimas, kad ši priežastis nebūtų tarp Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardytų priežasčių. Darbuotojui tai reiškia, kad gavus įspėjimą verta patikrinti nurodytą atleidimo pagrindą ir priežastį, o darbdaviui – ar sprendimą galima pagrįsti.
Keisis ir vieno mėnesio termino skaičiavimas, kai dėl darbo pareigų pažeidimo sprendžiama, ar atleisti darbuotoją. Į šį terminą nebus įtraukiamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo arba atostogų. VDI pabrėžia, kad vertinant pažeidimą vis tiek reikės atsižvelgti į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus; atleidimas turi būti proporcingas.
Dar vienas pakeitimas taikomas sutarčiai, kuri prieštarauja įstatymams ir kurios prieštaravimų negalima pašalinti. Jei darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą, išeitinė nebus mokama tuo atveju, kai prieštaravimas įstatymams atsirado dėl jo kaltės.
Dalis galutinės išmokos galės būti sumokėta vėliau
Pasibaigus darbo santykiams, šalys galės susitarti dėl vėlesnio dalies mokėtinos sumos išmokėjimo, jeigu visa suma viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Atidėti bus galima tik šį dydį viršijančią dalį. Likusią sumą darbdavys turės išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Pavyzdžiui, jei galutinai mokėtina suma viršija vieno mėnesio vidutinį atlyginimą, susitarimas galėtų apimti tik perviršį. Tai yra galimybė susitarti, o ne automatinis viso atsiskaitymo atidėjimas. Nutraukiant sutartį abiem šalims pravartu aiškiai įvardyti mokėtiną sumą ir jos išmokėjimo laiką.
Didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams – platesni susitarimai
Darbuotojai, kurių sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du paskutinius Valstybės duomenų agentūros paskelbtus šalies ūkio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius, galės plačiau individualiai tartis dėl darbo sąlygų. Tokiu susitarimu turės būti išlaikyta darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra.
Šiai grupei taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo terminas. Vis dėlto susitarimais nebus galima nukrypti nuo reikalavimų dėl maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo, taip pat kitų įstatyme nurodytų sričių. Prieš keičiant sutartį reikia patikrinti, ar darbuotojo sutartinis atlyginimas atitinka nustatytą ribą ir kokias sąlygas siūloma keisti.
Nuotolinio darbo prašymams lieka darbo organizavimo išimtis
Darbdavys ir toliau turės tenkinti Darbo kodekse numatytą teisę turinčio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, nebent to neleidžia darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai. Iš kodekso šalinama atskira išimtis dėl per didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų. Dėl šios dalies kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip.
Panašiai tikslinama teisė prašyti pageidaujamo darbo laiko režimo: vertinant prašymą esminę reikšmę turės darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumai. Darbuotojui naudinga įvardyti, kokia garantija jis remiasi, o darbdaviui – įvertinti konkrečias darbo organizavimo aplinkybes.
Prieš taikant naujas taisykles reikia patikrinti pradžios datą
Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių susitarti dėl kasmetinių atostogų naudojimo ir kompensavimo. Jose galės būti nustatytas dvejų metų terminas, po kurio darbuotojas prarastų teisę į visas ar dalį atostogų, jei faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti. Tam tikrais atvejais kolektyvinė sutartis taip pat galės numatyti piniginę kompensaciją už dalį nepanaudotų atostogų. Pakeitimai apima ir darbo tarybų veiklos garantijas.
Pagrindiniai 2026 m. birželio 25 d. priimto Darbo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XV-1058 pakeitimai įsigalios lapkričio 1 d. Tačiau iki spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams, nustatytiems išbandymo terminams bei pradėtiems darbo ginčams įstatyme numatytais atvejais bus taikomos ankstesnės nuostatos. Todėl prieš remiantis nauja taisykle pirmiausia reikia nustatyti, kada prasidėjo konkreti procedūra, procesas ar ginčas.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir datos
Pakeitimų aprašymas parengtas pagal BNS paskelbtą Valstybinės darbo inspekcijos informaciją.
- Nurodyta pagrindinių pakeitimų įsigaliojimo data – 2026 m. lapkričio 1 d.
- Atskirti atleidimo, atsiskaitymo ir darbo sąlygų pakeitimai.
- Pažymėta, kad iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtiems procesams gali būti taikomos ankstesnės...
- Šaltinis
- BNS paskelbta VDI informacija
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-28 07:43
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai