Bioninė akis fiksuoja spalvas, bet ar leis matyti šilumą?

Iš arti nufotografuota žmogaus akis, simbolizuojanti bioninės technologijos ir regėjimo ateities galimybes.

Dirbtinė tinklainė jau gali fiksuoti spalvotus vaizdus, aptikti judesį ir aprėpti daugiau nei 160 laipsnių regėjimo lauką. Tačiau beveik 400 tūkst. pikselių, kuriuos turi Honkongo mokslo ir technologijos universiteto mokslininkų vadovaujamos komandos sukurta akis, dar nereiškia, kad žmogus matys aiškų vaizdą: signalą turi gebėti perduoti ir interpretuoti smegenys.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis aiškina, kad dabartinės technologijos gali padėti kai kuriems regėjimą praradusiems žmonėms vėl suvokti šviesą, spalvas, formas ir šešėlius. Galimybė matyti šilumą kol kas yra ateities perspektyva, o ne dabartinė bioninės akies funkcija.

Dirbtinė tinklainė fiksuoja spalvas ir judesį

Naujoji bioninė akis sukurta pagal žmogaus akies veikimo principus. Jos regėjimo laukas viršija 160 laipsnių, o dirbtinėje tinklainėje yra beveik 400 tūkst. pikselių. Tyrėjai ateityje siekia jų skaičių padidinti iki milijono.

Vis dėlto jutiklio užfiksuotas vaizdas dar nėra tai, ką žmogus suvokia kaip regėjimą. Bioninėje sistemoje vaizdo informacija paverčiama elektriniais stimulais ir perduodama į regos informaciją apdorojančias smegenų sritis. Būtent šios sąsajos veikimas lemia, ką žmogus galėtų atpažinti.

Bioninė akis fiksuoja spalvas, bet ar leis matyti šilumą?

Kam regėjimo atkūrimo technologija galėtų padėti

Pasak V. Raudonio, bioninė akis pirmiausia skirta žmonėms, kurie regėjimą prarado dėl ligos ar mechaninio pažeidimo. Jų smegenyse regos apdorojimo sritys jau gali būti susiformavusios, todėl elektriniai stimulai galėtų padėti iš dalies atkurti regėjimą.

Kitaip gali būti žmonėms, kurie gimė akli. Profesorius teigia, kad jų smegenų sritys, įprastai apdorojančios regos informaciją, gali būti persitvarkiusios ir perėmusios kitas funkcijas. Tokiu atveju vaizdinį signalą smegenims būtų sunkiau interpretuoti.

Daugiau pikselių dar negarantuoja ryškaus vaizdo

Žmogaus akyje yra apie 100 milijonų fotoreceptorių, susijusių su milijardais neuronų smegenų žievėje. Pasak KTU mokslininko, tokio masto ryšio negalima paprastai atkartoti į smegenis įvedant milijonus elektrodų. Dabartinės sistemos gali perteikti spalvas, formas ir šešėlius, tačiau ne aiškias tekstūras ar veidus.

Bioninė akis fiksuoja spalvas, bet ar leis matyti šilumą?

Todėl didesnė dirbtinės tinklainės raiška savaime neišsprendžia pagrindinės problemos. Reikia ne tik užfiksuoti daugiau vaizdo detalių, bet ir saugiai perduoti signalą per ribotą elektrodų ir neuronų sąsają, kurią smegenys galėtų panaudoti.

Signalas perduodamas belaidžiu būdu, bet išlieka sveikatos rizika

Ankstesnėse sistemose kamera būdavo tvirtinama prie akinių, o laidai per kaukolėje padarytą angą jungdavo jutiklį su smegenų žievėje esančiais elektrodais. V. Raudonio teigimu, naujesnėse technologijose spalvotas kameros vaizdas radijo bangomis perduodamas po kaukole implantuotam mikroprocesoriui.

Belaidis perdavimas nekeičia esminių reikalavimų: sąsaja su regos nervais ir smegenimis turi būti saugi, o implantuojamos medžiagos – biologiškai suderinamos. Mokslininko vertinimu, kol šios kliūtys neišspręstos, bioninė akis dar nėra plačiai prieinama regėjimo alternatyva.

Ateityje tinklainės principu veikiantys jutikliai galėtų leisti matyti ir žmogaus akiai nematomą elektromagnetinio spektro dalį, pavyzdžiui, šilumą. Tačiau kol kas tai yra numatoma galimybė: dabartinės technologijos dar tik iš dalies atkuria regėjimą, o platesniam jų taikymui reikia pažangos biologinio suderinamumo ir neuronų prijungimo srityse.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Naujienų redakcija

Naujienų redakcija

Naujienų redakcija rengia svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių apžvalgas. Komanda tikrina šaltinius, lygina oficialią informaciją su patikimų žiniasklaidos priemonių duomenimis ir aiškiai atskiria faktus nuo vertinimų. Redakcija atsako už aktualų, tikslų ir atsakingą naujienų pateikimą

Daugiau istorijų