Bioninė akis fiksuoja spalvas, bet ar leis matyti šilumą?
Dirbtinė tinklainė jau gali fiksuoti spalvotus vaizdus, aptikti judesį ir aprėpti daugiau nei 160 laipsnių regėjimo lauką. Tačiau beveik 400 tūkst. pikselių, kuriuos turi Honkongo mokslo ir technologijos universiteto mokslininkų vadovaujamos komandos sukurta akis, dar nereiškia, kad žmogus matys aiškų vaizdą: signalą turi gebėti perduoti ir interpretuoti smegenys.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis aiškina, kad dabartinės technologijos gali padėti kai kuriems regėjimą praradusiems žmonėms vėl suvokti šviesą, spalvas, formas ir šešėlius. Galimybė matyti šilumą kol kas yra ateities perspektyva, o ne dabartinė bioninės akies funkcija.
Dirbtinė tinklainė fiksuoja spalvas ir judesį
Naujoji bioninė akis sukurta pagal žmogaus akies veikimo principus. Jos regėjimo laukas viršija 160 laipsnių, o dirbtinėje tinklainėje yra beveik 400 tūkst. pikselių. Tyrėjai ateityje siekia jų skaičių padidinti iki milijono.
Vis dėlto jutiklio užfiksuotas vaizdas dar nėra tai, ką žmogus suvokia kaip regėjimą. Bioninėje sistemoje vaizdo informacija paverčiama elektriniais stimulais ir perduodama į regos informaciją apdorojančias smegenų sritis. Būtent šios sąsajos veikimas lemia, ką žmogus galėtų atpažinti.

Kam regėjimo atkūrimo technologija galėtų padėti
Pasak V. Raudonio, bioninė akis pirmiausia skirta žmonėms, kurie regėjimą prarado dėl ligos ar mechaninio pažeidimo. Jų smegenyse regos apdorojimo sritys jau gali būti susiformavusios, todėl elektriniai stimulai galėtų padėti iš dalies atkurti regėjimą.
Kitaip gali būti žmonėms, kurie gimė akli. Profesorius teigia, kad jų smegenų sritys, įprastai apdorojančios regos informaciją, gali būti persitvarkiusios ir perėmusios kitas funkcijas. Tokiu atveju vaizdinį signalą smegenims būtų sunkiau interpretuoti.
Daugiau pikselių dar negarantuoja ryškaus vaizdo
Žmogaus akyje yra apie 100 milijonų fotoreceptorių, susijusių su milijardais neuronų smegenų žievėje. Pasak KTU mokslininko, tokio masto ryšio negalima paprastai atkartoti į smegenis įvedant milijonus elektrodų. Dabartinės sistemos gali perteikti spalvas, formas ir šešėlius, tačiau ne aiškias tekstūras ar veidus.

Todėl didesnė dirbtinės tinklainės raiška savaime neišsprendžia pagrindinės problemos. Reikia ne tik užfiksuoti daugiau vaizdo detalių, bet ir saugiai perduoti signalą per ribotą elektrodų ir neuronų sąsają, kurią smegenys galėtų panaudoti.
Signalas perduodamas belaidžiu būdu, bet išlieka sveikatos rizika
Ankstesnėse sistemose kamera būdavo tvirtinama prie akinių, o laidai per kaukolėje padarytą angą jungdavo jutiklį su smegenų žievėje esančiais elektrodais. V. Raudonio teigimu, naujesnėse technologijose spalvotas kameros vaizdas radijo bangomis perduodamas po kaukole implantuotam mikroprocesoriui.
Belaidis perdavimas nekeičia esminių reikalavimų: sąsaja su regos nervais ir smegenimis turi būti saugi, o implantuojamos medžiagos – biologiškai suderinamos. Mokslininko vertinimu, kol šios kliūtys neišspręstos, bioninė akis dar nėra plačiai prieinama regėjimo alternatyva.
Ateityje tinklainės principu veikiantys jutikliai galėtų leisti matyti ir žmogaus akiai nematomą elektromagnetinio spektro dalį, pavyzdžiui, šilumą. Tačiau kol kas tai yra numatoma galimybė: dabartinės technologijos dar tik iš dalies atkuria regėjimą, o platesniam jų taikymui reikia pažangos biologinio suderinamumo ir neuronų prijungimo srityse.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas
Technologijos galimybės ir ribos aprašytos pagal BNS publikacijoje pateiktus tyrimo duomenis ir KTU profesoriaus Vido Raudonio komentarus.
- Atskirtos dabartinės dirbtinės tinklainės funkcijos nuo ateities galimybės matyti šilumą.
- Pateikti šaltinyje nurodyti pikselių skaičius ir regėjimo laukas.
- Išsaugotas eksperto paaiškinimas apie signalų perdavimo smegenims ir saugumo iššūkius.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-12 08:12
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai