Kai DI parašo už mus: kurių mąstymo žingsnių netenkame?

Technologijų redakcija 2026-10-05 08:06 3 min. skaitymo

Šviesiaplaukė moteris su akiniais vilkinti baltą palaidinę žvelgia tiesiai į fotoaparato objektyvą.

Paprašyti dirbtinio intelekto (DI) parašyti tekstą paprasta. Tačiau mokantis svarbus ne vien galutinis atsakymas: ieškodami argumentų, rinkdamiesi žodžius ir taisydami klaidas atliekame darbą, kuris padeda kaupti žinias. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė siūlo klausti, kuriuos šio darbo žingsnius žmogus patiki DI, o kuriuos vis dar atlieka pats.

Parengė „Media Studio“ redakcija pagal KTU mokslininkės paaiškinimus, paskelbtus BNS.

Paruoštas tekstas gali sutrumpinti mokymosi kelią

Rašydamas savarankiškai moksleivis turi prisiminti ir atrinkti informaciją, palyginti ją, sudėlioti argumentus, suplanuoti teksto struktūrą. Perskaitęs juodraštį jis pastebi netikslumus ir ieško geresnių formuluočių. Pasak L. Daniusevičiūtės-Brazaitės, toks procesas lavina kalbą, atmintį, dėmesį ir loginį mąstymą.

Jei užduotis prasideda nuo prašymo DI pateikti jau parengtą tekstą ir baigiasi jo nukopijavimu, šių tarpinių žingsnių gali nelikti. Mokslininkė tai išskiria kaip ypač aktualų klausimą moksleiviams: jų žinių ir patirties bagažas dar mažesnis, todėl vien iš gauto atsakymo jie nebūtinai išmoksta, kaip prie jo prieiti.

Tai nereiškia, kad kiekvienas DI naudojimas panaikina savarankišką darbą. Turėdamas žinių, žmogus gali tikrinti pasiūlytą tekstą, taisyti jo argumentus ir spręsti, kas tinka užduočiai. Skirtumas slypi tame, ar gautas atsakymas tampa darbo pradžia, ar visu darbu.

Greitas atsakymas vilioja praleisti sunkesnę dalį

DI gali pagreitinti informacijos paiešką, padėti aiškintis sudėtingą temą, pasiūlyti sprendimo variantų ar tapti diskusijų partneriu. Kartu, anot KTU mokslininkės, įprotis per kelias sekundes gauti rezultatą gali skatinti dažniau rinktis lengvesnį kelią ir mažiau gilintis į užduotį.

Pavyzdžiui, vienas būdas naudoti DI yra prašyti galutinio argumento. Kitas – pirmiausia suformuluoti savąjį, tada paprašyti nurodyti silpnąsias vietas ir pačiam jį pataisyti. Antruoju atveju žmogui vis tiek tenka apsispręsti, kuo remtis ir kaip išdėstyti mintį. Šis pavyzdys parodo mokslininkės keliamą skirtumą tarp atsakymo gavimo ir aktyvaus mokymosi; jis nėra įrodyta universali taisyklė visoms užduotims.

Kasdieniai automatiniai veiksmai nėra tas pats, kas mokymasis

Smegenys ir be DI dalį darbo atlieka automatiškai. Pamatę raudoną šviesoforo signalą sustojame, o išgirdę pažįstamą kalbą ją atpažįstame beveik negalvodami. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė aiškina, kad tokios reakcijos remiasi ankstesne patirtimi ir leidžia neeikvoti pastangų tam, ką jau esame išmokę.

Naują temą suprasti ar argumentą sukurti yra kita užduotis. Tam gali prireikti bandyti, suklysti, palyginti informaciją ir priimti sprendimą. Mokslininkės rūpestis kyla tada, kai DI pateikia rezultatą žmogui dar nespėjus sukaupti patirties, kuri padėtų tą rezultatą įvertinti.

Ilgalaikis poveikis smegenims dar neaiškus

KTU docentė kalba apie galimus mokymosi ir dėmesio įpročių pokyčius, tačiau pabrėžia, kad mokslas dar neturi galutinio atsakymo, kaip ilgalaikis DI naudojimas keis žmogaus smegenis. Jos teigimu, reikšmės turi tai, kiek, kokiose srityse ir kokiu būdu technologija naudojama.

Panašus klausimas kyla ir tada, kai DI tampa idėjų ar pokalbio partneriu. Jis gali pateikti žmogui priimtiną atsakymą, bet pats atsakymo patogumas neparodo, ar šis teisingas. „Kaip keisis žmogaus kūrybiškumas, kai idėjos bus kuriamos kartu su DI? Tai labai svarbus ateities klausimas“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Apie šaltinį

Tekstas remiasi BNS paskelbtais KTU mokslininkės paaiškinimais; galimas poveikis atskirtas nuo dar neišspręsto ilgalaikio poveikio klausimo.

Patikros

Mokslininkės pareigos ir vardas pateikti pagal šaltinio tekstą.
Mokymosi pavyzdžiai susieti su šaltinyje aptartais rašymo ir informacijos vertinimo žingsn...
Nepriskiriami konkretūs ilgalaikio poveikio įrodymai, kurių šaltinis nepateikia.

BNS Patikrinti faktus