Kodėl Lietuvos merams taip sunku pralaimėti rinkimus?

Kodėl Lietuvos merams taip sunku pralaimėti rinkimus?

KTU politologo Audrio Narbuto tyrime apskaičiuota, kad pareigas einantis meras per kitus rinkimus vidutiniškai surenka 23,37 procentinio punkto daugiau galiojančių balsų dėl incumbento statuso – jau einamų pareigų. Tai reikšmingas pranašumas, bet ne garantuota pergalė ir ne pažadas, kad meras kiekvienoje apylinkėje surinks tiek balsų daugiau už konkurentus.

Šis skaičius apibūdina vidutinį pareigų poveikį tyrime nagrinėtose rinkimų apylinkėse. Jis nereiškia, kad kiekvienas meras būtinai gauna būtent tokį balsų prieaugį: vietos palaikymą turintis konkurentas gali jį aplenkti konkrečioje apylinkėje. Tyrėjo teigimu, dėl ribotos imties įvertis gali keistis, nors pareigų suteikiamas pranašumas išlieka.

Kaip tyrime vertintas pareigų poveikis

Tyrimas apima visus iki šiol Lietuvoje vykusius tiesioginius merų rinkimus. Lygintos apylinkės, kuriose per vienus rinkimus meras dar nesiekė perrinkimo, o per kitus jau kandidatavo kaip pareigas einantis vadovas. Toks palyginimas padeda atskirti incumbento statuso poveikį, tačiau tyrėjas pripažįsta, kad didesnė imtis galėtų pakeisti statistinį įvertį.

Tyrime savivaldybių situacija vertinta pagal Finansų ministerijos rengiamą gyvenimo kokybės indeksą. Gerėjanti gyvenimo kokybė gali padėti merui, tačiau viena pati perrinkimo nenulemia. Rezultatas priklauso nuo aplinkybių derinio, įskaitant konkurentų stiprumą ir vietos palaikymą.

Kodėl Lietuvos merams taip sunku pralaimėti rinkimus?

Konkurencija ir reputacija gali pakeisti rinkimų baigtį

Stiprus konkurentas, galintis parodyti savo darbo rezultatus ir turintis rinkėjų palaikymą, mažina mero galimybes laimėti, ypač kai konkurencija savivaldybėje didelė. Reputacijos problemos gali dar labiau susilpninti mero pozicijas. Pasak Narbuto, skandalai labiausiai pakenkė tiems merams, kurie rinkėjų akyse ir taip atrodė silpni, neturėjo ryškių idėjų arba buvo vertinami kaip neūkiški vadovai. Vis dėlto tyrėjas pažymi, kad į skandalus įsivėlę ar net nuteisti politikai kartais vėl išrenkami.

Svarbi ir politinė priklausomybė. Nacionaliniu mastu prastai pasirodančios partijos kandidatas gali nukentėti dėl rinkėjų požiūrio į partiją. Politiniai komitetai, anot tyrėjo, gali sutelkti partijomis nepasitikinčius žmones ir antrajame ture pritraukti papildomų balsų. Tai reiškia, kad pareigų pranašumas veikia kartu su vietos konkurencija ir kandidato politine aplinka.

Kuo Lietuvos modelis panašus į Pietų Korėjos

Narbuto išskirtame modelyje Lietuvoje, kaip ir Pietų Korėjoje, pareigas einantys politikai dažnai perrenkami savivaldos lygmeniu, nors nacionalinėje politikoje pastebima priešinga tendencija. Tyrėjas šį derinį laiko savitu. Tiesioginiai merų rinkimai sustiprino asmeninį mero vaidmenį, tačiau kandidato atstovaujama politinė organizacija ir toliau gali turėti reikšmės jo galimybėms.

Kodėl Lietuvos merams taip sunku pralaimėti rinkimus?

Ką tyrimas leidžia svarstyti apie 2027 metus

Tyrimo modeliai gali padėti įžvelgti tendencijas, bet nenusako konkrečių rinkimų rezultatų. Narbutas įdomiausiomis vadina savivaldybes, kuriose nekandidatuos dabartinis meras: ten rinkėjai nevertins įprasto pareigas einančio kandidato pranašumo.

Tarp pavyzdžių jis mini Pasvalį, kur nebekandidatuos ilgametis meras Gintautas Gegužinskas. Ten pasikeitė ir konservatorių politinė situacija: Antanas Matulas pasitraukė iš partijos, sukūrė savo politinį komitetą ir ketina su juo dalyvauti rinkimuose. Narbutas svarsto, kad dėl šių pokyčių Tėvynės sąjunga gali netekti savivaldybės.

Kaune politologas mano, kad Visvaldas Matijošaitis gali būti perrinktas, tačiau neatmeta ir antrojo turo. Nuo 2023 metų merams suteikta daugiau vykdomosios valdžios galių; jų politinis poveikis priklausys nuo to, kaip šiuos pokyčius vertins rinkėjai.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Naujienų redakcija

Naujienų redakcija

Naujienų redakcija rengia svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių apžvalgas. Komanda tikrina šaltinius, lygina oficialią informaciją su patikimų žiniasklaidos priemonių duomenimis ir aiškiai atskiria faktus nuo vertinimų. Redakcija atsako už aktualų, tikslų ir atsakingą naujienų pateikimą

Daugiau istorijų