Rugsėjo 8-oji: kaip raštingumas tapo skaitmeniniu gebėjimu
Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad gebėjimas skaityti ir rašyti tebėra būtinas, tačiau šiandien jo nebepakanka. Kasdienybėje tenka suprasti elektroninių viešųjų paslaugų instrukcijas, įvertinti internete paskelbtos informacijos patikimumą, atpažinti apgaulingus pranešimus ir saugiai valdyti savo duomenis bei pinigus.
UNESCO šią dieną mini kasmet nuo 1967 metų, siekdama pabrėžti raštingumo reikšmę žmonėms ir visuomenėms. Per kelis dešimtmečius pati sąvoka išsiplėtė: prie tradicinio skaitymo ir rašymo prisidėjo informacinis, medijų ir skaitmeninis raštingumas.
Nuo 1967 metų minima diena įgijo platesnę prasmę
Tarptautinės raštingumo dienos istorijos atskaitos taškas yra 1967-ieji. Nuo tada UNESCO kasmet rugsėjo 8-ąją atkreipia dėmesį į tai, kad raštingumas svarbus ne tik asmeniniam mokymuisi, bet ir dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Iš pradžių raštingumas dažniausiai buvo suprantamas kaip gebėjimas perskaityti tekstą, parašyti sakinį ir naudotis pagrindine rašytine informacija. Tai buvo tiesiogiai siejama su švietimu, galimybe dirbti, susirašinėti, suprasti dokumentus ir savarankiškai tvarkyti kasdienius reikalus.
Vėliau informacijos aplinka keitėsi. Spaudą, knygas ir popierines formas papildė televizija, kompiuteriai, internetas, socialiniai tinklai, mobiliosios programėlės ir automatizuotos paslaugos. Dėl to raštingumas tapo ne vien techniniu gebėjimu perskaityti žodžius. Vis svarbiau suprasti jų kontekstą, autoriaus tikslą ir galimas pasekmes.
Trumpa datos raidos kryptis:
- 1967 m. Tarptautinė raštingumo diena pradėta minėti kasmet rugsėjo 8-ąją.
- Vėlesniais dešimtmečiais raštingumas vis glaudžiau sietas su mokymusi visą gyvenimą ir dalyvavimu visuomenėje.
- Plintant internetui, išaugo gebėjimo ieškoti, lyginti ir vertinti informaciją reikšmė.
- Skaitmenizuojant paslaugas, raštingumas apėmė ir saugų naudojimąsi elektroninėmis sistemomis.
UNESCO vaidmuo – priminti, kad raštingumas nėra baigtinis įgūdis
UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną naudoja kaip progą nuolat grąžinti raštingumo klausimą į viešąją erdvę. Organizacijos pateikiamas kontekstas leidžia į šį gebėjimą žvelgti ne kaip į vieną kartą mokykloje išmoktą dalyką, o kaip į žmogaus ir visuomenės raidai svarbų pagrindą.
Toks požiūris aktualus todėl, kad keičiasi tekstai, kuriuos žmonėms reikia suprasti. Anksčiau tai galėjo būti laikraščio straipsnis, darbo skelbimas ar popierinė paraiška. Dabar tuo pačiu metu reikia perskaityti programėlės pranešimą, patikrinti svetainės adresą, suprasti privatumo pasirinkimus ir nuspręsti, ar gauta nuoroda saugi.
Tarptautinė diena taip pat sujungia skirtingų šalių patirtis, tačiau jų nereikėtų supaprastinti iki vieno skaičiaus. Raštingumą veikia švietimo prieinamumas, amžius, kalbinė aplinka, technologijų kaita ir galimybė nuolat atnaujinti įgūdžius. Todėl vien formalus mokėjimas skaityti dar neatskleidžia, kaip žmogus orientuojasi sudėtingoje informacinėje aplinkoje.
Keturi raštingumo lygmenys, kurių nereikėtų suplakti
Šiuolaikinėje kalboje keli raštingumo tipai dažnai vartojami kaip sinonimai, nors jie apibūdina skirtingus gebėjimus. Kasdienėje situacijoje jie paprastai veikia kartu.
Tradicinis ir informacinis raštingumas
Tradicinis raštingumas yra gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis būtinas pildant prašymą, skaitant sutartį, vartojimo instrukciją, gydymo įstaigos pranešimą ar savivaldybės informaciją.
Informacinis raštingumas reiškia gebėjimą suprasti, kokios informacijos reikia, ją surasti, palyginti ir įvertinti. Pavyzdžiui, vienas paieškos rezultatas dar nėra pakankamas atsakymas. Svarbu patikrinti, kas informaciją paskelbė, kada ji atnaujinta ir kokiais duomenimis remiamasi.
Medijų ir skaitmeninis raštingumas
Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriamos ir platinamos naujienos, reklama, vaizdo įrašai bei socialinių tinklų įrašai. Jis apima gebėjimą atskirti faktą nuo nuomonės, pastebėti emocinį spaudimą, atpažinti nutylėtą kontekstą ir palyginti skirtingų redakcijų pateikiamą informaciją.
Skaitmeninis raštingumas apima naudojimąsi įrenginiais, programėlėmis ir internetinėmis paslaugomis, bet tuo neapsiriboja. Jis taip pat reiškia saugų slaptažodžių tvarkymą, asmens duomenų apsaugą, leidimų programėlėms kontrolę ir supratimą, kokius pėdsakus paliekame internete.
Gebėti paspausti mygtuką nėra tas pats, kas suprasti veiksmą. Žmogus gali mokėti prisijungti prie elektroninės bankininkystės, tačiau vis tiek būti pažeidžiamas, jei neatpažįsta suklastotos prisijungimo svetainės arba telefonu padiktuoja patvirtinimo kodą.
Kur raštingumas pasireiškia Lietuvos gyventojo kasdienybėje
Lietuvoje daug kasdienių reikalų persikėlė į elektroninę erdvę. Dėl to teksto supratimas, šaltinio vertinimas ir skaitmeninis saugumas susitinka net atliekant iš pažiūros paprastą užduotį.
Naudojantis viešosiomis paslaugomis svarbu perskaityti ne tik pagrindinį pranešimą, bet ir sąlygas: kam skirta paslauga, kokių dokumentų reikia, iki kada galima pateikti prašymą ir ar veiksmas jau patvirtintas. Skubotas skaitymas gali lemti praleistą terminą arba neužbaigtą paraišką.
Elektroninėje bankininkystėje raštingumas apima gebėjimą perskaityti operacijos duomenis prieš juos patvirtinant. Reikėtų tikrinti gavėją, sumą, paskirtį ir prisijungimo aplinką. Banko ar valstybės institucijos vardas žinutėje savaime neįrodo, kad pranešimas tikras.
Socialiniuose tinkluose svarbu neapsiriboti antrašte ar ekrano nuotrauka. Originali publikacija gali būti senesnė, nei teigiama, ištraukta iš kito konteksto arba pakeista. Net tikras vaizdas nebūtinai pagrindžia prie jo pridėtą pasakojimą.
Paprasti klausimai padeda įvertinti interneto šaltinį
Informacijos tikrinimas neprivalo būti sudėtingas tyrimas. Prieš dalijantis įrašu, priimant finansinį sprendimą ar pateikiant asmens duomenis verta sustoti ir atsakyti į kelis klausimus:
- Kas paskelbė informaciją ir ar aiškiai nurodytas autorius arba institucija?
- Kada tekstas paskelbtas ar atnaujintas?
- Ar pateikiama nuoroda į pirminį dokumentą, duomenis arba oficialų pranešimą?
- Ar tą patį faktą skelbia kiti patikimi, tarpusavyje nesusiję šaltiniai?
- Ar antraštė tiksliai atitinka visą tekstą?
- Ar svetainės adresas nėra pakeistas viena raide ar neįprasta galūne?
Jeigu pranešimas ragina veikti nedelsiant, grasina paskyros užblokavimu arba prašo atskleisti prisijungimo duomenis, verta neatidaryti pateiktos nuorodos. Saugiau pačiam įvesti žinomos institucijos ar banko svetainės adresą ir ten patikrinti informaciją.
Rugsėjo 8-oji primena istorinę raštingumo svarbą, tačiau kartu suteikia progą įvertinti dabartinius įgūdžius. Šiandien raštingas žmogus ne tik perskaito tekstą. Jis supranta, kas jį sukūrė, kodėl jis rodomas, ar šaltiniu galima pasitikėti ir kokias pasekmes turės kitas paspaudimas.
Šaltinis: UNESCO
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Datos ir konteksto pagrindas
Tarptautinės raštingumo dienos data, minėjimo pradžia ir paskirtis pateiktos pagal UNESCO informaciją.
- Patikrinta, kad diena minima rugsėjo 8-ąją.
- Patikrinta, kad kasmetinis minėjimas vyksta nuo 1967 metų.
- Nevartojama nepatikrinta Lietuvos gyventojų raštingumo statistika.
- Šaltinis
- UNESCO
- Aprėptis
- Pasaulis
- Atnaujinta
- 2026-09-08 08:18
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai