Lietuvos mokslas per 35 metus: kelias iki CERN ir NASA
Lietuvoje sukurtas lazerių technologijas naudoja 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų, taip pat NASA ir CERN. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 35-mečiui skirti duomenys rodo šalies technologijų tarptautinį pasiekiamumą, tačiau vien šis skaičius neapibūdina visų mokslo sričių pažangos.
Šaltinio medžiagą parengė Ernesta Šneideraitytė (LMT), paskelbė ELTA.
Nuo savarankiškos sistemos iki tarptautinių dotacijų
| Metai | Pasiektas etapas |
|---|---|
| 1991 | Mokslininkai visuotiniuose rinkimuose išrinko pirmąją LMT |
| 2010 | LMT finansavo 148 tyrėjų inicijuotus projektus |
| 2018 | Virginijus Šikšnys pelnė Kavli premiją, Lietuva tapo CERN asocijuotąja nare |
| 2024 | Mantas Šimėnas gavo 2,5 mln. eurų ERC „Starting Grant“ dotaciją |
| 2025 | Konkursiniam MTEP finansavimui panaudota 61,2 mln. eurų |
1991 metais LMT pirmiausia buvo patariamoji Seimo ir Vyriausybės institucija. Vėliau jai perduotas konkursinis tyrimų finansavimas, leidęs mokslininkams siūlyti pačių pasirinktas temas ir dėl paramos varžytis atviruose konkursuose.
Lietuviški lazeriai ir CRISPR-Cas9 pasiekė pasaulio centrus
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys 2018 metais kartu su Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna gavo Kavli premiją už indėlį kuriant CRISPR-Cas9 DNR redagavimo metodą.
Lietuvos tyrėjai CERN CMS eksperimente dalyvauja nuo 2007 metų. Bendrovių EKSPLA ir „Light Conversion“ kartu su ELI-ALPS mokslininkais sukurta SYLOS lazerių sistema tapo vienu pagrindinių šio ekstremalios šviesos tyrimų centro šaltinių.
Finansavimas apėmė fundamentinius tyrimus ir krizes
2025 metais LMT finansavo 2 224 MTEP projektus, o vertinimo procese dalyvavo daugiau kaip 880 Lietuvos ir užsienio ekspertų. Šie rodikliai atskleidžia veiklos mastą, bet savaime neparodo atskirų projektų mokslinio ar ekonominio poveikio.
Tarybos priemonės buvo naudojamos ir valstybės poreikiams: 2020–2021 metais 41 su COVID-19 susijusiam projektui skirta beveik 4,9 mln. eurų, o 2022 metais 71 iš Ukrainos atvykusiam tyrėjui įdarbinti – 835 tūkst. eurų. Laikinasis LMT vadovas Juozas Augutis teigia, kad nauja Lietuvos tyrėjų karta tarptautinėse programose jau veikia ir kaip partnerė, ir kaip projektų lyderė.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Datos, finansavimo sumos ir mokslo pasiekimai sutikrinti su ELTA paskelbta LMT 35-mečio medžiaga.
- Patikrinta LMT veiklos pradžios 1991 metais chronologija.
- Sutikrintos 2018 metų Kavli premijos ir Lietuvos narystės CERN datos.
- Sutikrintos 2020–2025 metų finansavimo sumos ir projektų skaičiai.
- Atskirta tarptautinio pasiekiamumo statistika nuo projektų poveikio vertinimo.
- Šaltinis
- ELTA ir Lietuvos mokslo taryba
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-31 11:17
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai