Taikos diena mokykloje: saugus pokalbis apie konfliktus

Moksleiviai klasėje klausosi mokytojo per taikos dienai skirtą pamoką mokykloje.

Rugsėjo 21-ąją minima Jungtinių Tautų Tarptautinė taikos diena – proga šeimoms ir mokykloms ramiai aptarti, ką reiškia saugumas, kaip atpažinti patyčias ir kaip konfliktus spręsti neįžeidžiant kito. Pokalbis neturi virsti karo vaizdų demonstravimu ar abstrakčia paskaita: vaikams svarbiausia suteikti aiškius žodžius, klausymosi taisykles ir praktinių veiksmų planą.

Kodėl rugsėjo 21-oji svarbi vaikams

Jungtinės Tautos Tarptautinę taikos dieną kasmet mini rugsėjo 21 dieną. Ši data gali tapti atspirties tašku kalbėtis ne tik apie taiką tarp valstybių, bet ir apie kasdienius santykius klasėje, šeimoje ar draugų grupėje.

Vaikams taika dažniausiai prasideda nuo patirčių, kurias jie gali suprasti: gebėjimo pasakyti, kad jaučiasi nesaugiai, mokėjimo išklausyti kitą, pagalbos kreipimosi ir susitarimų laikymosi. Todėl pokalbį verta susieti su emociniu saugumu, pagarbiu bendravimu ir patyčių prevencija.

Kaip apie taiką kalbėtis skirtingo amžiaus vaikams

Pokalbio forma turėtų atitikti vaiko amžių, patirtį ir emocinę būseną. Nereikia pateikti daugiau informacijos, nei vaikas gali suprasti ar šiuo metu pakelti.

Mažesniems vaikams

Ikimokyklinukams ir jaunesnių klasių mokiniams taiką galima aiškinti per kasdienes situacijas: pasidalijimą, atsiprašymą, pagalbos paprašymą ir saugią vietą. Tinka klausimai:

  • Kaip supranti žodį „saugumas“?
  • Ką galime padaryti, kai du žmonės nori skirtingų dalykų?
  • Kaip pastebėti, kad draugui liūdna arba baisu?
  • Į ką kreiptumeisi, jei kas nors tyčiotųsi?

Svarbu nevartoti grasinančių pavyzdžių ir nekurti įspūdžio, kad vaikas pats turi išspręsti suaugusiųjų konfliktus. Suaugusiojo užduotis – priminti, kad pagalbos prašymas yra drąsus ir tinkamas veiksmas.

Vyresniems mokiniams

Paaugliams galima kelti sudėtingesnius klausimus apie stereotipus, informacijos patikimumą, neapykantos kalbą, atsakomybę internete ir taikų nesutarimų sprendimą. Diskusija bus prasmingesnė, jei mokiniai nagrinės konkrečią, išgalvotą situaciją, o ne vertins klasės draugų elgesį.

Taikos diena mokykloje: saugus pokalbis apie konfliktus

Pavyzdžiui, galima aptarti atvejį, kai grupiniame pokalbyje vienas mokinys nuolat ignoruojamas. Klasė galėtų svarstyti, kaip atskirti konfliktą nuo patyčių, kada kreiptis į suaugusįjį ir kokie žodžiai padėtų atkurti dialogą.

Šeimos pokalbis, kuris nekelia įtampos

Šeimoje nebūtina rengti ilgo oficialaus pokalbio. Pakanka 15–20 minučių ramaus laiko be telefonų ir kitų trukdžių. Suaugusysis gali pradėti nuo savo pavyzdžio: papasakoti, kaip pats sprendė nesutarimą, pripažinti, kad kartais sunku išlikti ramiam, ir parodyti, kad nuomonės skirtumai nėra santykių pabaiga.

Galimi klausimai:

  • Kada paskutinį kartą jauteisi išgirstas?
  • Kas padeda nusiraminti kilus ginčui?
  • Kaip galima pasakyti „nesutinku“ neįžeidžiant kito?
  • Ką darytum, jei pamatytum patyčias?
  • Koks suaugusysis galėtų padėti nesaugioje situacijoje?

Jei vaikas nenori kalbėti, spaudimas dažniausiai nepadeda. Galima pasiūlyti nupiešti saugią vietą, užrašyti mintis arba prie pokalbio grįžti vėliau. Emocinis saugumas prasideda nuo teisės neatsakyti iš karto.

Klasės veiklos pavyzdys: „Konflikto kelias“

Mokytojas gali skirti vieną pamoką veiklai, kurioje mokiniai mokosi atpažinti konflikto etapus ir pasirinkti saugią reakciją. Pirmiausia klasė susitaria dėl taisyklių:

  • kalbame apie situaciją, o ne klijuojame etiketes žmonėms;
  • nekalbame apie konkrečius klasės draugus be jų sutikimo;
  • leidžiame kitam pabaigti mintį;
  • galime neatsakyti į klausimą;
  • jei tema sukelia stiprias emocijas, kreipiamės į mokytoją.

Tuomet grupėms pateikiamos neutralios situacijos: du mokiniai nori naudotis tuo pačiu daiktu, pokalbyje vienas žmogus nuolat pertraukiamas, o bendro darbo dalyvis neatlieka savo dalies. Mokiniai užrašo tris galimus žingsnius: ką pasakyti, ko nedaryti ir į ką kreiptis, jei susitarti nepavyksta.

Taikos diena mokykloje: saugus pokalbis apie konfliktus

Pamokos pabaigoje galima pristatyti mediacijos principą. Mediatorius nepasirenka vienos pusės ir nenubaudžia kaltininko – jis padeda dalyviams išklausyti vieniems kitus, įvardyti poreikius ir rasti priimtiną susitarimą. Mokyklos mediaciją turėtų vykdyti tam pasirengę suaugusieji, laikydamiesi įstaigos taisyklių.

Kaip kalbėti apie karą ir smurtą nekenkiant vaikui

Karo patirtys neturėtų būti naudojamos kaip pramoginis turinys, sensacingas vaizdo įrašas ar būdas sukelti stiprią reakciją. Grafiniai vaizdai, garsūs įrašai ir nuolatinis grėsmingų naujienų srautas gali padidinti nerimą, ypač jaunesniems vaikams.

Jei vaikas klausia apie smurtą ar karą, atsakykite trumpai, sąžiningai ir pagal jo amžių. Pirmiausia išsiaiškinkite, ką jis jau girdėjo, tada pataisykite klaidingą informaciją ir paaiškinkite, kas šiuo metu užtikrina jo saugumą. Venkite pažadų, kurių negalite garantuoti, tačiau aiškiai įvardykite konkrečius žmones ir vietas, į kuriuos galima kreiptis.

Jei vaikas ilgiau nerimauja, blogai miega, vengia įprastos veiklos ar nuolat grįžta prie bauginančių temų, verta pasitarti su mokyklos psichologu ar kitu patikimu specialistu. Tai nėra diagnozė, o atsargus žingsnis ieškant tinkamos pagalbos.

Patikimi šaltiniai mokyklai ir šeimai

Ruošiant veiklą verta rinktis vaikams pritaikytą, patikimų organizacijų parengtą medžiagą. Jungtinių Tautų puslapyje pateikiama informacija apie Tarptautinę taikos dieną. UNICEF edukaciniai ištekliai gali padėti kalbėtis apie vaikų teises, pagarbą ir saugią aplinką.

Taip pat naudinga pasitikrinti savo mokyklos patyčių prevencijos tvarką, pagalbos mokiniui specialistų kontaktus ir savivaldybėje prieinamas mediacijos programas. Šaltinis yra vertingas tada, kai jo kalba suprantama vaikams, o siūlomi veiksmai realiai pritaikomi mokyklos ar šeimos aplinkoje.

Tarptautinė taikos diena gali būti ne vien kalendoriaus data. Geriausias jos paminėjimas – konkretus susitarimas: kaip klasėje kalbėsimės nesutardami, kur kreipsimės pasijutę nesaugiai ir kokį vieną veiksmą kiekvienas galime atlikti, kad šalia esantis žmogus būtų išgirstas.

Šaltinis: United Nations

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija atsakinga už objektyvų ir tikslų informacijos pateikimą apie valstybės institucijų veiklą, socialines iniciatyvas bei gyventojams teikiamas paslaugas. Mūsų komanda nuodugniai tikrina visus faktus, remdamasi oficialiais duomenų šaltiniais ir teisės aktais. Siekiame užtikrinti skaidrų ir suprantamą turinį, kuris padeda skaitytojams geriau orientuotis viešajame sektoriuje bei priimti pagrįstus sprendimus kasdieniame gyvenime

Daugiau istorijų