Ukrainoje išbandytos lietuvių dronų akys skinasi kelią į NATO
Parengė „Media Studio“ redakcija pagal BNS medžiagą.
Publikuota 2026 m. rugsėjo 4 d.
„Dieną rašo kodą, naktį testuoja“ – taip „Luna Robotics“ vadovas Elvinas Kukys apibūdina įmonės inžinierių darbo ritmą. Lietuvoje kuriamos bepiločių orlaivių vaizdo sistemos Ukrainoje naudojamos realioms užduotims, o operatorių pastabos grįžta kūrėjams ir virsta programinės įrangos pakeitimais.
Tokia patirtis bendrovei leidžia vienu metu spręsti du uždavinius: sparčiau tobulinti technologiją ir užsienio kariuomenėms parodyti, kaip ji veikia sudėtingomis sąlygomis. Pagrindinėmis „Luna Robotics“ kryptimis įvardijamos NATO ir sąjungininkų rinkos Europoje, JAV bei Ukraina.
Karo sąlygos išryškino naktinio matymo spragą
Bendrovės pasirinkta technologijų kryptis susijusi su Ukrainoje išaugusiu FPV dronų naudojimu. Iš lenktynėms ir laisvalaikiui skirtos įrangos jie tapo šiuolaikinio karo priemone, tačiau vykdant užduotis naktį išryškėjo ekonomiškų vaizdo sistemų trūkumas.
Pasak E. Kukio, terminio vaizdo kamera tuo metu galėjo kainuoti penkis ar net dešimt kartų daugiau nei visas FPV dronas. „Luna Robotics“ ėmė kurti pigesnę alternatyvą – bepiločiams orlaiviams skirtą aparatinę ir programinę vaizdo sistemų įrangą.
Pirmieji įrenginiai Ukrainą pasiekė per partnerius ir savanorių organizacijas, perdavusias juos koviniams daliniams. Vėliau įmonė pradėjo tiesiogiai dirbti su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir gynybos technologijų partneriais. BNS pateiktoje medžiagoje nenurodomi naudojamų sistemų kiekiai ar konkretūs padaliniai, tačiau teigiama, kad įranga pasitelkiama realioms užduotims.
Operatorių pastabos keičiamos kameros kodu
„Luna Robotics“ renka grįžtamąjį ryšį iš operatorių, padalinių vadų ir sistemų integratorių, taip pat analizuoja misijų vaizdo medžiagą. Trumpas ryšys tarp naudotojo ir inžinieriaus leidžia pataisas greitai perduoti naujam bandymų etapui.
Vienas šaltinyje pateiktų pavyzdžių – naktį veikiančių vaizdo apdorojimo algoritmų koregavimas. Ukrainos operatoriai pranešė apie skirtingas apšvietimo ir kontrasto sąlygas, todėl programinė įranga buvo pakeista taip, kad kamera geriau prisitaikytų prie kintančios aplinkos.
Vaizdas apdorojamas pačioje kameroje realiuoju laiku. Kadangi elektroninę ir programinę įrangą kuria ta pati komanda, atnaujinimus galima greitai grąžinti operatoriams išbandyti. Didžiausia įmonės komanda dirba tyrimų ir plėtros srityje.
Patirtis Ukrainoje tampa eksporto įrodymu
Gynybos rinkoje laboratorinis bandymas ir naudojimas realioje operacijoje pirkėjams nėra lygiaverčiai argumentai. E. Kukio teigimu, užsienio partneriai ir kariuomenės vertina patvirtinimą, kad sistema veikė sudėtingomis sąlygomis. Toks naudojimo pagrindimas padeda kurti pasitikėjimą kalbantis apie integraciją, partnerystes ir eksportą.
Tačiau kovos lauke išbandytas produktas savaime neužtikrina greito kontrakto. Galutinis naudotojas, pirkėjas ir sprendimą priimanti institucija dažnai yra skirtingos grandys. Ilgi viešųjų pirkimų ciklai apsunkina užsakymų ir gamybos planavimą net tuomet, kai technologija jau turi praktinio naudojimo istoriją.
Bendrovė Ukrainą vertina ir kaip ilgalaikę rinką. Jos planuose – glaudesnis darbas su vietos partneriais, tolesnė sistemų integracija ir sprendimų pritaikymas Ukrainos bei kitų NATO valstybių poreikiams.
Lietuvos įmonėms reikia priėjimo prie užsienio pirkėjų
Technologijos veiksmingumo įrodymas yra viena eksporto kelio dalis, o matomumas tarptautinėje gynybos ekosistemoje – kita. „Luna Robotics“ dalyvavo Inovacijų agentūros organizuojamose iniciatyvose: bendrovės sprendimas ankstesnio „Baltic Miltech Summit“ renginio „Pitch Battle“ konkurse buvo pripažintas geriausiu, o 2026 metais technologijos pristatytos „Eurosatory“ parodoje, Lietuvos nacionaliniame stende.
Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Živilės Pilvelės pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Ukraina buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Jai teko 5,5 proc. šio eksporto vertės, o, palyginti su 2025 metais, į Ukrainą išvežtų prekių vertė padidėjo 218,7 mln. eurų.
Kitas „Baltic Miltech Summit“ numatytas 2027 m. birželio 29 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Publikacijoje atskirti bendrovės vadovo teiginiai, Inovacijų agentūros duomenys ir šaltinyje neatskleistos veiklos detalės.
- Sutikrintos Elvino Kukio ir Živilės Pilvelės pareigos.
- Išlaikyti šaltinyje nurodyti eksporto rodikliai ir laikotarpiai.
- Nepridėti neatskleisti įrangos kiekiai, padalinių pavadinimai ar sutarčių vertės.
- Patikslinta, kad reali eksploatacija savaime negarantuoja viešojo pirkimo sutarties.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-04 10:10
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai